Aprašymas:
Gipsas – nuosėdinė cheminės kilmės uoliena. Ryškūs balti selenito sluoksneliai. Gipsas nusėda iš vandens tirpalo, džiūstant jūros lagūnoms ir sūriems ežerams. Slūgso klodais, intarpais, gyslomis. Klodai dažnai būna sutrūkinėję. Vanduo iš žemės paviršiaus prasisunkęs iki gipsingo klodo, teka jo plyšiais ir gipsą tirpdo. Ištirpus gipsui, atsiranda požeminės tuštumos, urvai. Žemės sluoksnis, esantis virš tuštumos, įdumba. Taip atsiranda karstinės įgriuvos pasvaliečių pramintos smegduobėmis. Dovanotas muziejininko Antano Stapulionio.
Pasvalio krašto muziejaus geologijos ekspozicijos uolienų skyrius.