Antanas Jaroševičius: dailininkas, kultūros veikėjas, pedagogas
„Nesitikėdamas, jogei kada teks spauzdinti surinktųjų kryžių piešinėliai, aš dariau juos išpradžios keliais brūkšneliais... Bet veikiai įsitikinau, kad to neužtenka, ir tada ėmiau akylai piešti, stengdamasis visa, kas dailininkui gali būti svarbu, kiek galint tiksliau nuvaizdinti“, – taip taria dailininkas Antanas Jaroševičius savo pieštų kryžių albumo „Lietuvių kryžiai“ prakalboje.
Ši virtuali paroda yra skirta dailininkui, kultūros veikėjui, pedagogui Antanui Jaroševičiui. Parodoje didžiausias dėmesys tenka dailininko pieštų kryžių albumui „Lietuvių kryžiai“. Fragmentus iš šio albumo palydi keletas nuotraukų, kuriose užfiksuotas pats dailininkas A. Jaroševičius su žmona, kitose – dailininko gimtoji sodyba Skrebotiškio kaime, Pasvalio rajone. Parodoje taip pat pateikiamas dailininko atvirlaiškis, rašytas sūnėnui Antanui Maldučiui.
Antanas Jaroševičius gimė 1870 m. Skrebotikškio kaime, Pasvalio rajone. 1899 m. baigė Sankt Peterburgo Štiglico technikos piešimo mokyklą, 1900–1921 m. Orlovo (dab. Chalturinas, Kirovo sr.), Kazanės, 1921–1936 m. Giedraičių mokyklų mokytojas. 1907–1914 m. dalyvavo Lietuvos dailės draugijos parodose.
Nuo 1895 m. periodinėje spaudoje skelbė prozos vaizdelius, korespondencijas ir kt. Pirmoji knyga „Finai ir jų gyvenimas“ (1893).
Vienas pirmųjų rinko tautodailės kūrinius. Remdamasis tautodailės pavyzdžiais sukūrė kryžių projektų, taikomosios dailės kūrinių. Parengė pieštų kryžių albumą „Lietuvos kryžiai“, kuris buvo išleistas 1912 m.
Bendradarbiavo „Lietuvos laikraštyje“, „Lietuvos žiniose“, „Naujojoje Romuvoje“ ir kt.
Pasirašinėjo A. J., Agarbštas, Birutos sesuo, Garbštas, Mikšas-Kipšas, Šemšulienė, Šerkšnas A.
Mirė 1956 m. Karklynės kaime, Molėtų rajone.
Parodoje panaudoti objektai iš Pasvalio krašto e. bibliotekos www.pasvalia.lt, skaitmeninės Amerikos viešosios bibliotekos https://dp.la.
