Poeto Bernardo Brazdžionio laiškai pedagogui, karo metais buvusiam Pasvalio gimnazijos direktoriui Juozui Poviloniui
Anapus Atlanto magnolijos žydi,
Anapus Atlanto jas skina mirtis...
Ir blanksta ten žingsniai, kaip paukščiai paklydę,
Ir gęsta kaip laužas visa praeitis.
Pavasario paukščiai, tai jūs į tėvynę,
Tai jūs, grįždami už kalnų, vandenų,
Man atnešėt tolimą tėviškės žinią,
Kančias ir maldas ant baltųjų sparnų.
Ištrauka iš eilėraščio „Anapus Atlanto“
Bernardas Brazdžionis – epochos žmogus, XX amžiaus literatūros Vardas ir Žodis. Suaugusiųjų ir vaikų Poetas. Lietuvybės sergėtojas. Oratorius, užvaldantis minias. Kūrėjas egzilis.
Ne kartą grįžęs į Lietuvą, į Pasvalį, gimtinę, poetas taip pat grįžo ir į Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką eilėraščių originalais, ranka rašytais išsipasakojimais apie vaikystę, laiškais bibliotekai, fotografijomis, knygomis su dedikacijomis, žurnalo „Lietuvių dienos“ komplektais.
Bet čia ne svarbiausi poeto sugrįžimą fiksuojantys dokumentai. Svarbiausi yra Bernardo Brazdžionio laiškai bičiuliui rašytojui, pedagogui, vertėjui, karo metais buvusiam Pasvalio gimnazijos direktoriui, už novelių knygą „Nereikalingi žmonės“ sumokėjusiam lageriu ir tremtimi Juozui Poviloniui. Draugystė laiškais užsimezgė 1966 m. ir tęsėsi atkurtosios Nepriklausomybės metais.
Pirmasis Bern. Brazdžionio laiškas J. Poviloniui, rašytas 1966 m. kovo 14 d.: „Laikas, nuotoliai, metų laikai, įvykiai uždeda savo antspaudą ant visko, bet neištrina senųjų bičiulių iš atminties. Jie gyvi širdy, dažnai su jais kalbiesi mintyse. Seki jų darbus iš tolo.“
Taip vėl iš naujo susitinka seni pažįstami. Apie ką gi jie kalbasi? Svarbiausia visų laiškų tema – literatūra: kas išleista Lietuvoje, kokie autoriai ką rašo, kas verčiama.
Nuolatinių J. Povilonio siuntinių dėka Bern. Brazdžionį pasiekia visa naujoji literatūrinė spauda, kurią šisai stropiai peržiūri, komentuoja, įžvelgia ryškesnius, drąsesnius veidus.
Parodą sudaro dvi temos: pirmoji „Bern. Brazdžionio laiškai iki Nepriklausomybės atgavimo“, antroji „Bern. Brazdžionio laiškai atkurtosios Nepriklausomybės metais“.
Parodoje panaudoti dokumentai iš Pasvalio krašto e. bibliotekos www.pasvalia.lt, remtasi ilgametės bibliotekos darbuotojos, kraštotyrininkės Vitalijos Kazilionytės (1963–2016) straipsniu „Pasvalietiškojo egzilio įpaveldinimas“ (Šiaurietiški atsivėrimai. – 2009, Nr. 1 (26), p. 11–18.).
