Pasivaikščiokim po Pasvalį

Nukeliausite apie 4 km.

Pasvalio miesto istorija neatsiejama nuo Romos katalikų bažnyčios atsiradimo ir veiklos šiame mieste. Tad maršrutą pradėkime rekonstruotoje Pasvalio miesto centrinėje Vytauto Didžiojo aikštėje, kurioje stovi didinga Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Čia galima ramiai pasėdėti ant suoliukų ir paskaityti knygą, pasigrožėti gėlynais, trykštančiu fontanu, užeiti į kavinę. Priešais aikštę stovi Kryžius Lietuvos Laisvės gynėjams. Šalia bažnyčios, priešais senuosius Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus vartus, Lėvens upės šlaite matome Angelų skulptūras, o ties Lėvens ir Svalios santaka stovi paminklas Pasvalio įkūrimo 500 metų jubiliejui. P. Avižonio gatve einame prie paminklo iškiliam pasvaliečiui oftalmologui profesoriui Petrui Avižoniui, aplankome Pasvalio krašto muziejų. P. Avižonio gatve eidami link Panevėžio gatvės, dešinėje praeisime senąsias žydų kapines ir nukeliausime į Smegduobių parką. Čia aplankysime paminklą Bernardui Brazdžioniui, stogastulpius vaizduojančius šventuosius, kurie tarytum sergėja parką ir jo lankytojus nuo įvairių negandų. Grįžtame Panevėžio gatve atgal, stabtelime ties skulptūrų kompozicija „Paukščių turgus". Vyšnių gatvėje  prisėsti kviečia dar viena skulptūrų kompozicija, pasukę į kairę aplankykime paminklą Lietuvos atgimimo istorinei asmenybei, inžinieriui Petrui Vileišiui prie jo vardo gimnazijos.  Nusileidę į Biržų gatvę pereiname Pėsčiųjų tiltą, nuo kurio puikiai matomos prie Lėvens pagrindinės mokyklos stūksančios skulptūros. Šalia mokyklos, Lėvens ir Kalno gatvių sankirtoje, 16 arų lauko ekspozicijoje kraštotyrininko Antano Stapulionio sukaupta kolekcija, joje - 66 dubenuotieji akmenys, 300 įvairių girnų. Grįždami Kalno gatve link mieto centro prieisime Žalsvąjį šaltinį - jis didžiausias Pasvalio rajone. Kalno gatvės pabaigoje stabtelkime prie paminklo Pasvalio krašto knygnešiams ir pasukę į dešinę, Vaškų gatvele išvysime namą,  kuriame gyveno knygnešys Kazys Gumbelevičius. Kelionę užbaikite buvusioje Pasvalio siaurojo geležinkelio stotyje, prie paminklinės kompozicijos „Trėmimams atminti" – į simbolinį akmens tunelį tarsi įvažiavę vagonai liudija kelionę iš praeities į dabartį, iš tamsos į šviesą. Link paminklo vedantis kelias simbolizuoja ne tik ašarų, skausmo ir kančių kupiną tremtinių kelią, bet ir kelią į Lietuvos laisvę.