Žalsvasis šaltinis

Žalsvàsis šaltinis, povandeninis karstinis urvas-versmė Pasvalyje, Lėvens kairiajame krante, 400 m žemiau Svalios žiočių. Plotis 6,5 m, gylis 20 m; giliausias Lietuvos urvas. 1950–1960 m. už 5 m nuo Lėvens atsirado įgriuva, vėliau ištryško šaltinis, bet pranyko. Kiek toliau nuo dingusio šaltinio gyvenusi Monkevičių šeima buvo įsirengusi svirnelį ir jame nakvodavo. Kartą naktį svirno gale netikėtai ėmė plūsti srovė. Kad vanduo nepaplautų statinio, gyventojai suskato nešti akmenis ir versti į susidariusią duobę. Tačiau duobės užversti nepavyko. Jos skersmuo – apie 5 m, o ties vandens paviršiumi – 4 m. Vienas duobės šonas – upės slėnyje, kitas įsirėžęs į 3 m aukščio Lėvens upės šlaitą. Vanduo nuteka į Lėvens upę. Iš urvo tekanti mineralinė versmė (smegduobėje ištryškusi apie 1960) įteka į Lėvens upę. Vandens temperatūra 7,5 °C, bendroji mineralizacija – 2,4 g/l. Vanduo kalcio sulfatinis, hidrokarbonatinis, turi sieros vandenilio kvapą. Debitas 64,24 l/s. Šaltinio vanduo šaltas, turi baltų nuosėdų, skleidžia sieros kvapą. Šaltinis atsirado ištirpus gipso klodams. Įdomus tuo, kad ištryško smegduobėje. Jis didžiausias Pasvalio rajone. Debitas – 8–12l/s. Ši 10–12 m Lėvens atkarpa, kur šaltinis išsilieja į upę, o neretai ir dar 500 m ilgio juosta neužšąla. Čia mėgsta žiemoti antys. Šio šaltinio išrausto 2 m gylyje griovio šlaituose yra gipsinių klodų atodangų. 1985 m. šaltinis paskelbtas Lietuvos valstybės hidrogeologiniu gamtos paminklu. 2020 m. atlikti Žalsvojo šaltinio aplinkos pritaikymo lankymui darbai; įrengta informacinė lenta. Šaltiniai: Gamtos paveldo objektai sulauks atnaujinimo / „Darbo“ inf. // Darbas. – 2018, birž. 12, p. 1. Lietuvoje atrastas giliausias urvas „Žalsvasis šaltinis“ // Šeimininkė. – 2006, geg. 3–9, p. 1. Panevėžio apskrityje – daug lankytinų vietų / Jurga Jakimavičiūtė // Panevėžio balsas. – 2006, birž. 13, p. Pas gražiausias Lietuvos versmes / Alė Sima // 40+. – 2012, Nr. 3–4, p. 54–55. Pasvalio kraštas / tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas, 1999, p. 60–61. Žalsvasis šaltinis – Pasvalio legenda, netrukus pakeisianti rūbą // Darbas. – 2018, bal. 14, p. 4. Žalsvasis šaltinis nenoriai atskleidžia savo grožybes / Sigitas Kanišauskas // Darbas. – 2006, rugs. 5, p. 2. Žalsvasis šaltinis Pasvalyje : [nuotrauka] / Vido Dulkės nuotrauka // Šiaurietiški atsivėrimai. – 1999, lapkritis (Nr. 8), p. 18. Žalsvasis šaltinis / Erikas Laiconas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – [T.] 25, P. 659. Žalsvasis šaltinis / Erikas Laiconas // Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/zalsvasis-saltinis/ [žiūrėta 2021-01-14] Žalsvasis šaltinis / Saulė Braziūnaitė-Pankienė // Mokslas ir gyvenimas. – 2006, Nr. 7–8, p. 32–33. Lietuvos geologijos tarnybos str. apie Aukštaitijos šaltinius ir versmes „Baltasis šaltinis“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.lgt.lt/images/Lietuvos_saltiniai_ir_versmes/Aukstaitijos/Zalsvasis.pdf [žiūrėta 2020 04 22]. Ten, kur veriasi žemė... Pasvalys [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://welovelithuania.com/ten-kur-veriasi-zeme-pasvalys/ [žiūrėta 2020 06 11]. Nuotraukos iš Vido Dulkės, Gražvydo Balčiūnaičio, Aidos Leimontaitės, Tomos Mikalajūnaitės, Almos Balčiūnienės asmeninių archyvų.