Baltasis (Barklainių) šaltinis

Dabartinis šaltinis trykšta Orijos upelio kairiajame krante (Barklainių k., Daujėnų sen., Pasvalio r. sav.). Anksčiau šaltinis buvo kitoje vietoje, labai vandeningas – jo srovė kilo 30–40 cm fontanu. Upelio dugno akmenėliai ir pakraščių žolė tokie balti, kad šaltinis vadinamas Baltuoju, kartais – Orijos. Jis iškilo 150 m į pietus nuo Daujėnų–Porijų vieškelio, vedančio į Barklainių lauko akmenyną. Taupydami dirbamą žemę, kelininkai 1978 m. nutiesė kelią tiesiai per Baltąjį šaltinį. 1980 m. užpiltas šaltinis išsiveržė naujoje vietoje iš po žemėje įkasto vamzdžio, kuriuo iš laukų į Orijos upelį subėga cheminės ir organinės dirbamų laukų trąšos. Išsiveržęs metro aukštumu Orijos krante, jis nuvingiavo į upelį 3 m ilgio ir 0,4 m pločio vagele. Šaltinio vanduo skaidrus, bespalvis, turi aštrų sieros vandenilio kvapą, neskanus, nes jame daug sulfatų (gipso) ir kitų cheminių junginių. Jis veržiasi iš Tatulos svitos gipso klodų, 10–15 m gylyje slūgsančių po kvartero nuogulomis. Šaltinio vanduo labai šaltas – 8 laipsniai Celsijaus. Nors Lietuvoje yra ir daugiau sulfatinio vandens šaltinių, tačiau šio vanduo labiau prisotintas tų cheminių medžiagų, baltos nuosėdos dengia visą vagą. Gyvuliai vandens negeria. 1985 m. šaltinis paskelbtas Lietuvos valstybės hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltiniai: Račienė, Vilija Stanislava. Baltasis Pasvalio šaltinis . – Jonava: Jonava, 2000 (Vilnius: Dumsa). Lietuvos geologijos tarnybos str. apie Aukštaitijos šaltinius ir versmes „Baltasis šaltinis“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.lgt.lt/images/Lietuvos_saltiniai_ir_versmes/Aukstaitijos/Batasis.pdf [žiūrėta 2020-04-20] Pasvalio kraštas / tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas, 1999, p. 59–60. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro ir Pasvalio krašto muziejaus fondų.