Šventabala

Daujėnų šaltinis, Šventabala, yra Pasvalio rajono teritorijoje, 100 m į pietryčius nuo Daujėnų bažnyčios, lomoje. Nuo seno čia buvusios pelkės pakraštyje tryško šaltinis, Šventabalos vietoje stovėjusi bažnyčia prasmegusi skradžiai žemę. 1940 m pritaikytas lankyti: į šaltinį įleistas šulinio rentinys, šalia jo įrengtas 2x3 m dydžio baseinas, pastatytos statulos. Po II pasaulinio karo šaltinis sovietų valdžios užverstas, jo vietą uždrausta lankyti. Po 1990 m atkurtas. Tikima, kad šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių. Šaltinis gausiai lankomas, ypač per Sekmines ir Šv. Roką. Vykinto Vaitkevičiaus tekstas. Už Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios šventoriaus esančios „šventos“ balos vanduo turi gydomųjų galių. Kai Daujėnų sodžius buvo dalijamas vienkiemiais, „šventa“ bala (1156 kv. m) nebuvo priskirta prie bažnyčios. Baluškių gyventojui Bieliauskui paaukojus 1000 Lt, „šventa“ bala iš Motiejaus Vadopalo buvo nupirkta. Kunigas Vincentas Baltrušaitis ją sutvarkė. 1939 m. lapkričio 28 d. Panevėžio vyskupijos Bažnyčios turtų valdymo taryba gavo Daujėnų klebono kun. V. Baltrušaičio raportą: „Nuo Daujėnų bažnyčios šventoriaus 24 metrai atstumo ir prie pat kelio į kapus yra nuo seno užkimštas verdenis, žmonių vadinamas „Šventabala“; ta vieta turi 34 metrus platumo ir 34 metrus ilgumo ir yra nuosavybė Motiejaus Vadapalo (turėtų būti Vadopalo). Žmonės tą vietą gerbia ir parapijiečiai nori ją įgyti ir pavesti Daujėnų bažnyčiai ją sutvarkyti. Prašau todėl Panevėžio vyskupijos Bažnyčios turtų palaikymo tarybos duoti man įgaliojimą tą žemės sklypą įgyti ir sudaryti pirkimo aktus.“ Panevėžio vyskupijos kurijos Bažnyčios turtų valdymo taryba įgaliojo kun. V. Baltrušaitį nupirkti minėtą „Šventabalą“ ir kurijos vardu pasirašyti atitinkamus dokumentus. Nepriklausomybės pradžioje 1991 m. kun. G. Ikamo iniciatyva „Šventabala“ sutvarkyta: parapijiečių dėka atkastas užverstas šulinys, sutvarkyta aplinka, pastatytos dvi skulptūros, vaizduojančios Jėzų Nazarietį ir Švč. Mergelę Mariją. Dar 1990 m., Andriejui Pyragiui finansuojant (davė medį ir sumokėjo 300 rb) tautodailininkas Jonas Jasilionis iš Porijų kaimo išdrožė kryžių. Jis pastatytas už šaltinio, kad iš aukštai sutiktų ir palydėtų kiekvieną apsilankantį žmogų. Finansuojant Pranei Krikščiūnienei, dešinėje netoli Švč. Mergelės Marijos skulptūros pastatytas kitas J. Jasilionio pagamintas kryžius. Kairėje „Šventabalos“ pusėje kryžių pastatė kitas meistras – Kęstutis Prakaitis (J. Jasilionis jau buvo miręs). 1992–1993 m. šaltinio kairėje parapijiečių lėšomis pastatyta Jėzaus Nazariečio statula (sumokėta 1200 Lt). A. Pyragis skulptūrai rinko iš parapijiečių pinigus. Ji, kaip ir Švč. M. Marijos statula, pagaminta Šiauliuose to paties meistro. Pagal senąją tradiciją prie šaltinėlio įrengti kaimų darželiai. Seniau žmonės po šv. Mišių ateidavo prie šaltinėlio, prie savo kaimo darželio, pasimelsdavo, pavalgydavo, pailsėdavo prieš kelionę į namus, esančius tolimesniame kaime ar netoli Daujėnų. „Pasvalio rajono invensticijų vadove“ nurodoma: „Šventabala – šaltinis Daujėnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios šventoriuje, kurio vanduo, tikinčiųjų manymu, turi gydomųjų savybių. Sovietmečiu šaltinis valdžios nurodymu buvo užpiltas žeme. Atkūrus nepriklausomybę, daujėniečiai šaltinį entuziastingai atgaivino.“ Šaltiniai: Daujėnai / vyriausiasis redaktorius, sudarytojas Antanas Šimkūnas. – Vilnius: Versmė, 2015, p. 338–481. Šventabala. // Pasvalio rajono investicijų vadovas = Manual on investment into Pasvalys district / [Pasvalio rajono verslo informacijos centras]. - [Kaunas : Arx Baltica], 2008, p. 30 Tavorienė, Vida. Miestelis, kvepiantis šviežia rugine duona // Valstiečių laikraštis. – 2020, geg. 16, p. 20–21. Vaitkevičius, Vykintas. Daujėnų šaltinis. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, ©2020 [žiūrėta 2020 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Daujenu-saltinis-63619 Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro, Pasvalio krašto muziejaus fondų, Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.