Pasvalio kultūros ir poilsio parkas

Pasvalio kultūros ir poilsio parkas (72,3 ha) pradėtas kurti 3-ojo dešimtmečio pradžioje. 1937 m. Pasvalio parką pradėjo plėsti vietiniai miškininkai. Iki 1941 m. buvo apsodinta 18 ha. Šiauriniu parko pakraščiu teka Lėvuo, tyvuliuoja 2,9 ha Šilo ežerėlis. Parke auga per 14 rūšių vietinių medžių. Ošia pušynas, baltuoja karpotieji ir plaukuotieji beržai. Be to, yra klevų, paprastųjų kaštonų, eglių, gausu ąžuolų, vienas iš storiausių (skersmuo – 80 cm) vadinamas Vytauto ąžuolu. Parke auga jauni europiniai, Sukačiovo ir sibiriniai maumedžiai, aukštos kanadinės ir pilkosios tuopos. Rymo baltieji svyruoklinės formos gluosniai. 1986–1988 m. Pasvalio krašto tautodailininkai parką paįvairino ąžuolinėmis skulptūromis tautosakine, mitologine tematika. Vasaros metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Parko teritorijoje yra sporto aikštynas, stadionas ir kempingas. Šaltiniai: Pasvalio kraštas / tekstas: Albino Kazlausko, Vaclovo Stukonio, Liutauro Raudonikio, Romualdo Barausko. – Kaunas, 1999, p. 56. Lankytinos vietos Pasvalio mieste [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/turizmas/lankytinos-vietos/40-lankytinos-vietos-pasvalio-mieste [žiūrėta 2018 05 21]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Almos Balčiūnienės, Dainiaus Vareikos asmeninių archyvų.