Antkapinis paminklas karininkui Jonui Stapulioniui Joniškėlyje

Antkapinis paminklas už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiam artilerijos karininkui Jonui Stapulioniui (1896–1920) yra Joniškėlio senosiose kapinėse. Artilerijos karininkas Jonas Stapulionis kilęs iš Gustonių kaimo Joniškėlio valsčiuje. 1920 m. rugsėjo 22 d. žuvo mūšyje su lenkais prie Kapčiamiesčio. Palaidotas Joniškėlio senųjų kapinių koplyčioje. 1935 m. giminaičių rūpesčiu buvo pastatytas unikalių formų paminklas, vaizduojantis patranką ir prabylantis Maironio žodžiais: „Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus...“. Architektas Petras Vaivada (kitur nurodoma Stanišausko pavardė). Rugpjūčio 15 d. į paminklo šventinimo iškilmes atvyko Biržų apskrities viršininkas Jonas Raščius, buvę kovos draugai, artimieji, tarp jų – vyresnysis brolis pulkininkas Antanas Stapulionis. J. Stapulionio palaikai iš koplyčios buvo perkelti į specialiai paruoštą paminklo rūsį. Šiuo atminimo ženklu simboliškai buvo pagerbti visi už Lietuvos laisvę žuvę „mirties bataliono“ kariai. Apie Joniškėlio partizanų „mirties batalioną“ Joniškėlio valsčius buvo vienas svarbiausių pasipriešinimo bolševikams centrų Lietuvoje. 1919 m. susibūrė vietos partizanų junginys grėsmingu „mirties bataliono“ pavadinimu. Jam vadovavo karininkas Antanas Stapulionis. Tai buvo legendinės Joniškėlio respublikos laikai. Vien bataliono jėgomis bolševikai buvo sumušti ir išvaikyti iš Šiaurės Lietuvos. Sėkmingai kovojantis ir augantis junginys pertvarkomas į 9-ąjį pėstininkų pulką, o 1920 m. vasario 16 d. jam suteikiamas kunigaikščio Vytenio vardas. Sovietmečiu paminklas buvo apleistas, joniškėliečiai jį apsodino tujomis, paslėpdami nuo priešiškų sovietinių ideologų dėmesio. Atgimimo metais erdvėje prie paminklo buvo perlaidoti pokario kovose žuvę partizanai. 1990 m. paminklas restauruotas. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Joniškėlyje dar kartą atrestauruota Laisvės kovų atminimo vieta. 2017 m. buvo atlikti paruošiamieji darbai, sutvarkyta dokumentacija ir parengta dailės vertybės konservavimo, restauravimo darbų programa. 2018 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė finansavimą, savo dalį pridėjo Pasvalio rajono savivaldybė. Paminklą ėmėsi restauruoti aukščiausios kategorijos restauratorius Kęstutis Norkūnas. Plika akimi buvo matyti paminklo aptrupėjęs betonas, nukritęs tinkas, nusilupę dažai. Varganai atrodė tvorelė. Atlikus cheminės sudėties tyrimus paaiškėjo, kokias medžiagas geriausia naudoti restauravimui. Iš pradžių nuo paminklo buvo nušveisti dažų likučiai, pašalintas atitrūkęs tinkas. Atskiros paminklo dalys buvo nudažytos aliejiniais dažais, kuriuos itin sunku pašalinti, tam prireikė smėliavimo technologijos, kai paviršius veikiamas aukšto slėgio smėlio dalelių srove. Po to plovimas vandens srove, apdorojimas tirpalais, formų atkūrimas, tinkavimas, dažymas. Kadangi nėra duomenų apie autentiškas paminklo spalvas, restauravimo komisija parinko šviesius atspalvius, atsisakydama iki šiol buvusių juodų detalių. Tiesiogiai su žeme besiliečiančias paminklo dalis meistrai padengė hidroizoliacinėmis priemonėmis, kurios apsaugos nuo ant pylimo patenkančių kritulių. Atnaujintos partizanų kapinės 2018 m. partizanų kapinių sutvarkymo darbus finansavo Pasvalio rajono savivaldybė. Buvo pakeista grindinio danga, įrengtos vietos gėlėms sodinti, atnaujinti senieji kryželiai. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Atgyja Laisvės kovų memorialas Joniškėlyje // Darbas. – 2018, spal. 25, p. 4. Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2018, p. 3. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Vido Dulkės, Gražvydo Balčiūnaičio, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.