Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Pasvalyje, Vytauto Didžiojo a. 5, prie Lėvens ir Svalios santakos. Mūrinė. Pastatyta 1787 m., turi baroko ir istoristinių bruožų. Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Jai 1775 m. priklausė Karkliškių ir Šlamų kaimai. 1776 m. sudegė. Nuo 1773 m. veikė parapinė mokykla. 1779–1787 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji buvo stačiakampio plano (34×17 m), be bokštų. 1851 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Klebono prelato Vlado Dambrausko rūpesčiu 1885–1887 m. bažnyčia padidinta, pristatyti bokštai. Buvusi bažnyčia paversta vidurine nava su presbiterija. 1902 m. įsigyta naujų Kryžiaus kelio stočių paveikslų. 1904 m. klebono J. Banevičiaus iniciatyva išmūryta prieglauda. 1906 m. tarp bažnyčios ir klebonijos nutiestas tiltas per Lėvenį. 1907 m. pastatyta mūrinė varpinė (joje 3 varpai), įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Jam valdžia 1911 m. neleido įsteigti bibliotekos-skaityklos. 1926–1929 m. ištiesinta, paaukštinta šventoriaus tvora. Po 1933 m. gaisro bažnyčia suremontuota. 1933 m. įsteigta altarija. 1938 m. Lietuva minėjo Nepriklausomybės 20-metį. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios viduje ant sienos atidengta juodo granito atminimo lenta, kurioje surašytos 14 už laisvę žuvusių pasvaliečių pavardės. Sovietmetį lenta pratūnojo uždengta Šv. Jurgio paveikslu, o 1992 m. vasario 16-ąją vėl buvo pašventinta. 1954–1976 m. Pasvalyje kaip altarista gyveno ir čia mirė iš Vladimiro kalėjimo grįžęs visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas (1880–1976). Nuo 1981 m. klebonavo Alfonsas Jančys (1921–1992; palaidotas šventoriuje). Bažnyčia turi baroko ir istorinių bruožų, stačiakampio plano (40×30 m), su 5 priestatais, dvibokštė. Vidaus 3 navų, atskirtų pilioriais. Yra 5 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro. Apie Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonus Seniesiems dviejų pedalų ir trylikos balsų, kinivarpų smarkiai pažeistiems Pasvalio bažnyčios vargonams buvo jau beveik pusantro šimto metų. Istorijos šaltinių duomenimis, 1887 m. juos sumontavo žymus vargonų meistras panevėžietis Martynas Masalskis. O Pasvalio maldos namams jie tarnavo nuo pokario metų, kai buvo atgabenti iš sovietų valdžios nuspręstos uždaryti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios. Naujieji vargonai Tinkamus vargonus pavyko surasti vienoje Vokietijos bažnyčioje, kuri iki tol turėtą instrumentą keitė nauju. Pasvaliečiai vargonus įsigijo už 35 tūkst. eurų. Renkant aukas naujiesiems Pasvalio bažnyčios vargonams, surengta nemažai labdaros koncertų. Lėšas aukojo parapijiečiai, Pasvalio krašto verslininkai, ūkininkai, įmonės, Pasvalio rajono savivaldybė. Naujieji vargonai pasvaliečiams ir miesto svečiams iškilmingai pristatyti 2020 m. rugpjūčio 30 d. Juos palaimino Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, kuris kartu su Pasvalio parapijos kunigais aukojo šv. Mišias. Vargonai pagaminti 1962 m. Penkiolikti pagal dydį Lietuvoje. Turi 2116 grojančių vamzdžių, kurių mažiausias sveria vos 11 gramų, o didžiausias – beveik 100 kilogramų. Tris kartus didesni už buvusius. Neobarokiniai, trijų manualų su pedalais, 30-ies registrų. Apie varpinę ir varpus Nauja graži baroko stiliaus varpinė pastatyta 1907 m. Joje yra trys varpai. Didysis varpas (ø 113 cm) sveria 860 kg. Nulietas 1906 m. Antonio Vlodkovskio fabrike Vengruve (Lenkija). Savo laiku jis atkeliavo į ką tik pastatytą varpinę. Varpą bažnyčiai padovanojo ūkininkas Maižiešius Lapėnas iš Stačiūnų kaimo. Įrašai ant varpo: „MARIJA BE GRIEKO PIRMGIMIO PRADETA MELSKES UZ MUS“ // „ASZ / DIEVĄ GARBINTI MARIJA SZLOVINTI / BALSU EIDAMAS VISUS KVIESDAMAS / DIEVO NAMUOSĘ MELSTES VARGUOSE / JESZKOT RAMYBES DANGAUS LINKSMYBES / RAUDĄ RAUDONU DUSZES UZSTOJU / ANT AMZINO ATILSIO JAS PALAIDOJU!“ // „MOIZIESZIUS LAPĖNAS / JAUNIKAITIS STACZIUNU SODZIO / PASVALIO BAZNYCZEI TĄ VARPĄ ABZADEJO / JUBILEJO ATMINIMUI 1854–1904 8. GRUODZIO DIENOJE“. Mažesnysis varpas (ø 72 cm) pagamintas 1810 m. Jono Samuelio Vėnerio dirbtuvėje Vilniuje. Gamintojo įrašas ant varpo lotynų kalba: „ME FECIT IOH: SAMU: WÆHNER“ [Mane padirbo Jonas Samuelis Vėneris]. Kitas įrašas lenkų kalba liudija apie miesto tikinčiųjų dovaną bažnyčiai: „N M : P : BRACTWA POSWOL[E] / R: 1810“ [Nekaltosios Mergelės Marijos brolija Pasvalyje, 1810 metai]. Abu aprašytieji varpai įtraukti į Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trečias varpas pats mažiausias (ø 21 cm). Signalinis. Jis nebylus, nes nėra liežuvio. Apie šį varpelį nežinoma nieko. Pirmojo pasaulinio karo metais Pasvalio bažnyčios varpus savo ūkyje paslėpė didžiojo varpo fundatorius M. Lapėnas. Taip jie buvo išgelbėti nuo išvežimo į Rusiją. Per Antrąjį pasaulinį karą varpus atiduoti reikalavo vokiečiai. Du mažesniuosius žmonės paslėpė, o didžiojo nukelti niekas nesugebėjo. Apie naująjį varpą (ø 91 cm) 2021 m. birželio 9 d. Pasvalio dekanas kun. Henrikas Kalpokas simboliniais dūžiais pasveikino naująjį varpinės gyventoją – pusę tonos sveriantį varpą. Šv. Jono Krikštytojo vardu pavadintas bažnytinio meno kūrinys atkeliavo iš Lenkijos. Ten jį pagamino visame pasaulyje garsi Jano Felčinskio varpų liejykla. Parapijos tikintiesiems varpą padovanojo kraštiečių Morkūnų šeima. 2021 m. birželio 27 d. varpą pašventino JE Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, OFM. Atlikti įrašai ant varpo Ant žiedo: PARATE VIAM DOMINI, RECTAS FACITE SEMITAS EIUS! (Taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus!). Pirmoje pusėje: NOMEN MEUM EST IOANNES BAPTISTA (Mano vardas Jonas Krikštytojas). CONSOLO VIVA. FLEO MORTUA. PELLO NOCIVA (Guodžiu gyvuosius, apverkiu mirusius, atitolinu nelaimes). Antroje pusėje: GYVENIMUI MANE PAŠAUKĖ JONO IR VALERIJOS MORKŪNŲ ŠEIMA, BAŽNYČIĄ VALDANT POP. PRANCIŠKUI, VYSKUPIJOS ORDINARU ESANT VYSK. LINUI VODOPJANOVUI OFM, PARAPIJOS KLEBONU – DEK. KUN. HENRIKUI KALPOKUI. PASVALYS, A. D. MMXX Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Maldai kvies šv. Jonas Krikštytojas // Darbas. – 2021, liep. 3, p. 1, 4. Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio bažnyčios varpinėje – ypatingas gyventojas // Darbas. – 2021, birž. 12, p. 1. Magelinskienė, Zina. Vargonų gausmas – tarsi katedroje // Darbas. – 2020, rugs. 3, p. 1, 4. Misius, Kazys; Šinkūnas, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios: [žinynas]. – Vilnius: Pradai, 1993. Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2018, p. 8. Pasvalio krašto bažnyčių varpai / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2019, p. 3. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapija. Panevėžio vyskupija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/pasvalio-sv-jono-krikstytojo-parapija/ [žiūrėta 2020 05 13]. Nuotraukos iš [†] Pasvalio r. bažnyčios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7514-%E2%80%A0-pasvalio-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios?t=7269%3E [žiūrėta 2012 05 14], Pasvalio krašto muziejaus fondų, Tomos Mikalajūnaitės, Aidos Leimontaitės, Dainiaus Vareikos asmeninių archyvų.