Vaškų Šv. Juozapo bažnyčia

Šv. Juozapo bažnyčia yra Vaškų sen., Vaškų mstl., Taikos g. 3. Mūrinė. Pastatyta 1881 m. Istoristinė, turi romaninio ir klasicizmo stiliaus bruožų. Pirmoji Vaškų medinė koplyčia pastatyta apie 1665 m. Retkarčiais į ją atvykdavo Saločių kunigas laikyti pamaldų. Karų su švedais ir maro metais buvo apleista; bažnytiniai reikmenys išgabenti į Saločius. 1766 m. Andriejus Staševskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jam padėjo pirmasis bažnyčios rektorius kunigas Kristoforas Staševskis. 1766 m. Vaškuose apsigyveno kunigas, bažnyčiai suteiktos parapijos teises (iki tol buvo Saločių filija). Zvanagalos dvaro savininkai Staševskiai ir kiti dvarininkai skyrė bažnyčiai valaką žemės ir 13 000 auksinų. Jai susenus 1793 m. pastatyta nauja medinė kryžminio plano bažnyčia. Jos statybą parėmė Juozapas Lionginas ir Konstancija (Puzinaitė) Staševskiai. Prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė. Joje buvo 3 varpai. 1835 m. įkurta parapinė mokykla. 1878 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė vertė 28 235 rb. Statyti neleista, kol nebus surinkta daugiau kaip pusė sąmatoje numatytų pinigų. Surinkus 17 000 rb, statyti leista 1880 m. Klebono Broniaus Stasevičiaus rūpesčiu 1881 m. pabaigoje pastatyta dabartinė bažnyčia. Gružių ir kitų dvarų savininkas paaukojo statybinės medžiagos už 65 000 rb. Klebonas B. Stasevičius 1887 m. įrengė 25 registrų vargonus, 1888–1890 m. įrengti 5 altoriai, 1892 m. įsigytos Kryžiaus kelio stotys. Apie varpinę ir varpus Dabartinė bažnyčia ir medinė varpinė iškilo 1881 m. Senuosius varpus per Pirmąjį pasaulinį karą išsivežė rusai ir vokiečiai. Šiandien bažnyčioje yra trys varpai: du kabo vakariniame bokšte, o vienas įrengtas ant stogo. Didįjį varpą (ø 91 cm) 1932 m. bažnyčiai padovanojo Bejėnų kaimo ūkininkai Jonas Pažemeckas ir Leonas Garlauskas. Varpas sveria apie 250 kg. Jį pagamino prancūzų Petit šeimos ir brolių Edelbrokų liejykla Gešerio mieste Vokietijoje. Antrojo pasaulinio karo metais tikintiesiems tik per plauką pavyko išgelbėti varpą nuo išvežimo į Vokietiją. Niekas nerado varpinės rakto... Apie 1991 m. varpas buvo perkeltas į bažnyčios bokštą. Įrašai ant varpo: „ŠV. JONAS, ŠV. LEONAS. ŠV. JĖZAU ŠIRDIE, / PASIGAILĖK MŪSŲ!“ // „VAŠKŲ R.[omos] K.[atalikų] BAŽNYČIAI PAAUKOJE / JONAS POŽEMECKAS, LEONAS GARLAUSKAS. / 1932“. Mažasis varpas (ø 40 cm) mena pirmosios miestelio bažnyčios laikus. 1752 m. jį nuliejo Ernsto Frydricho Fechterio (Fechter) dirbtuvės Mintaujoje (dabar Jelgava) meistrai. Įrašas lenkų kalba ant varpo nurodo fundatorių: „ANDRZEY IAN STASZEWSKY PODSTOLI POVIATO VPITSKIEGO ANNO 1752“ [Andrius Jonas Staševskis, Upytės pavieto stalininkas, 1752 metai]. Šis bajoras 1766 m. paaukojo 13 tūkstančių zlotų antrosios Vaškų bažnyčios statyboms. Varpas buvo rastas tvarkant bažnyčios rūsius. Jis seniausias tarp išlikusių Pasvalio krašto bažnyčiose. Ant stogo įrengtu signaliniu varpu kunigas kviesdavo zakristijoną. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio krašto bažnyčių varpai // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2019, Nr. 1 (46), p. 24–31. Pasvalio krašto bažnyčių varpai / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2019, p. 5. Vaškų Šv. Juozapo parapija. Panevėžio vyskupija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/vasku-sv-juozapo-parapija/ [žiūrėta 2020 05 14]. Nuotraukos iš [†] Pasvalio r. bažnyčios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7514-%E2%80%A0-pasvalio-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios?t=7269 [žiūrėta 2012 05 14], Tomos Mikalajūnaitės, Gražvydo Balčiūnaičio, Dainiaus Vareikos asmeninių archyvų.