Škilinpamūšio dvaras

Pasvalio r., Saločių sen., Škilinpamūšio k. Dvaro sodyba su to paties pavadinimo parku yra netoli kelio Pasvalys–Ryga, prie Latvijos sienos, dešiniajame Mūšos krante. Škilinpamūšis – sena dvarvietė. Dvaras priklausė vokiečių kilmės baronams Bistramams. 1839 m. dvarininkas Bistramas pastatė centrinius rūmus ir ūkinius pastatus. Paskutinis savininkas buvo Robertas Bistramas. 284 ha dvaras išparceliuotas 1930 m., savininkui paliekant centrą su 30 ha žemės. Į sodybą veda apie 50 metų senumo liepų alėja. Pastatai mūriniai, neblogai išsilaikę. Dvaro rūmai vienaaukščiai (40 m x 14 m), sienų aukštis 3,25 m, pamatai pamūryti iš akmenų, sienos plytų, tinkuotos. Pastato centre – atviras prieangis su dvišlaičiu stogu, kurį laiko kolonos. Pastatą juosia medinis profiliuotas karnizas. Interjere išlikę mediniai puošnūs laiptai į mansardą. Po namu įrengtas rūsys arkinėmis lubomis. Ūkiniai dvaro sodybos pastatai: trys svirnai, siloso bokštas, arklidė, tvartas, ledainė. Ansamblyje išsiskiria trys svirnai, statyti XIX a. pabaigoje. Vienas tinkuoto raudonų plytų mūro, fasadinėje pusėje klasicistinių formų portikas su keturiomis kolonomis. Prie svirno šliejasi dvaro laikotarpio siloso bokštas. Kitas svirnas fachverkinės konstrukcijos. Medinio karkaso tarpai užpildyti raudonų plytų mūru. Trečias raudonų plytų mūro, dekoruotas skirtingų faktūrų tinku. Likę didžiuliai plytų mūro tvartas ir arklidė, nubalinti tinku. Įdomūs arklidės dekoro elementai – įgilintos plokštumos po langais, pusapskritės nišos fasade. Frontone – iš plytų mūro suformuotos stačiakampės angelės. Visi pastatai dvišlaičiais stogais, kurių danga pakeista šiferiu. Pastatai neblogai išsilaikę, tik apstatyti, apramstyti čia gyvenančių žmonių, netvarkoma aplinka. Ne dvaro laikotarpio pastatai: pašiūrė, du tvartai, du gyvenamieji namai. Sodyba susilieja su pietinėje pusėje esančiu parku. Škilinpamūšio parkas apima 5 ha. Per parką čiurlena bevardis upelis, įtekantis į Mūšą. Prie centrinių rūmų auga 300 m mažalapių liepų eilė, šalia 400 m mažalapių liepų alėja. Botanikai parke suskaičiavo 15 vietinių rūšių medžių. Be pušų ir eglių gausu lapuočių. Storiausi ir aukščiausi iš jų – vinkšna (skersmuo – 90 cm, aukštis – 20 m), uosiai (1,1 m ir 30 m). Iš 13 introdukuotų rūšių ir formų minėtinos dailios kininės ir pilkosios tuopos, gražus dvikamienis sidabrinis baltasis gluosnis ir melsvaspyglė didžioji pocūgė, išvaizdūs europiniai ir sibiriniai maumedžiai. Rečiausi parko medžiai – 2 kvapieji beržai. Jų kamienai 50 cm skersmens. Paprastasis ąžuolas (skersmuo – 1,5 m, aukštis – 23 m) nyksta, šakos nudžiuvę. Dvaro kapinėse išlikę keturi paminklai, viename užrašyta „Parcival Babon Bistram 1919–1939“. Vietos žmonių prisiminimais tose kapinėse palaidoti du pono sūnūs, ponas palaidotas Rygoje. Dvarą iki 1940 m. valdė Bistramų giminė. Per karą ponia su vaikais pasitraukė į Vokietiją. Interneto tinklalapyje panskliautas.lt 2021 m. paskelbtame straipsnyje teigiama, kad dvaro rūmai bei jam priklausantys aplinkiniai pastatai priklauso keliems savininkams. Šiuo metu dvarą prižiūri Škilinpamūšio bendruomenės pirmininkė Vida Žydonienė. Moters šeima gyvena sovietmečiu greta dvaro rūmų pastatytame daugiabutyje. Kelių hektarų parką yra nusipirkę vietos verslininkai Lida ir Vytautas Mikelėnai. Kultūros vertybių registre įrašyta 19 Pasvalio krašto dvarų sodybų arba jų fragmentų. Valstybės saugomo objekto statusą turi Joniškėlio, Gulbinėnų ir Škilinpamūšio ansambliai. Kitiems suteikta vadinamoji pradinė apsauga. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio krašto dvarai vakar, šiandien... Rytoj? // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2016, Nr. 2 (41), p. 69–74. Semaškaitė, Ingrida. Lietuvos dvarai: [enciklopedinis žinynas]. – Vilnius: Algimantas, 2010, p. 402–403. Stapulionis, Antanas. Buvę dvarai ir palivarkai Pasvalio rajone: [mašinraštis]. – Pasvalys, 1988, p. 103–106. Savickienė, Vita. Kaimynas iki šiol keikiasi latviškai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://panskliautas.lt/kaimynas-iki-siol-keikiasi-latviskai-nuotraukos [žiūrėta 2021 10 01]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Vido Dulkės, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų. Lietuvos dvarų duomenų bazė [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=326 [žiūrėta 2013 05 05].