Kryžius žuvusiems partizanams Kantariškių kaime

Yra Kantariškių kaime, pietiniame Pasvalio pakraštyje, tarp „VIA Baltika“ kelio ir Svalios vingio. Betoninis kryžius, įamžinantis partizanų Jono Alenčiko, Jono Čirvinsko ir Jono Indrišiūno žūtį 1946 m. vasario 16 d. Paminklą pašventino Pasvalio dekanas monsinjoras Jonas Balčiūnas. Pilkšvai baltas partizanų tragedijos atminimo kryžius pastatytas žuvusių partizanų artimųjų, jų bendražygių aukomis ir pastangomis. Apie partizanų Jono Alenčiko, Jono Čirvinsko ir Jono Indrišiūno žūtį 1946 m. vasaris. Gili, šalta žiema. Kantariškių kaimo Čirvinskų sodybos klojime buvo partizanų slėptuvė. Tą lemtingą vasario 16-ąją čia slėpėsi gausaus Žadeikių partizanų būrio vadas Jonas Alenčikas-Dragūnas ir Jonas Indrišiūnas-Pušelė. Jie išgirdo pavojaus signalą ir susprogdino galingą miną. Žuvo abu, taip pat Jonas Čirvinskas, vienas persekiotojas, o kitas buvo sužeistas. Sprogimo banga apgriovė visą nedidelį klojimą. Vienu liudijimu – slėptuvę tardoma išdavė J. Čirvinsko sesuo. Kita versija – pats J. Čirvinskas nusprendė legalizuotis ir nuvyko į Pasvalį. Iš jo pareikalavo atiduoti ginklą. Sakėsi neturįs, bet tardomas ir kankinamas prisipažino, tad Pasvalio „įgulos“ atstovai jį nusivežė į sodybą, o ginklas buvo likęs bunkeryje. J. Čirvinskas apie pavojų sušukęs, klojimą atidarius. Susisprogdinusius 3 partizanus atvežė į Pasvalį, numetė ant turgavietės akmenų grindinio (dabar Vytauto Didžiojo a.). J. Alenčikas buvo aktyvus šaulys, primesta santvarka jam buvo svetima, žinojo, kad represijų neišvengs. Todėl ir pasirinko partizano kelią. Dėl to areštavo tėvą – eigulį, kuris tardomas mirė kalėjime. Šeima buvo ištremta į Sibirą. Šaltiniai: Kazlauskas, Albinas. Ten, kur slinko priešmirtinės dienos // Darbas. – 2000, spal. 26, p. 2. Kazlauskas, Albinas. „...Už didžią tiesą aš šiandieną kaujuos...“ // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2004 Nr. 2 (17), p. 3–7. Nuotraukos iš Gražvydo Balčiūnaičio asmeninio archyvo.