Paminklas rašytojui Kaziui Kielai

Akmeninis paminklas rašytojui ir vertėjui Kaziui Kielai pastatytas prie kelio nuo Saločių į Žadeikonius. Atidengtas 2009 m. spalio mėnesį, pašventino Saločių klebonas Eimantas Novikas. Kazys Kiela gimė 1898 m. liepos 13 d. Saudogaloje. Pradžios mokyklą lankė Bauskėje, o po dviejų skyrių, nuo 1908 m., mokslą tęsė jau Biržų keturklasėje. Čia Kaziui Kielai teko bendrauti su Juliumi Janoniu. Teigiama, kad tėvai sūnų norėjo išleisti į kunigus. Tačiau viskas pasisuko priešingai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Kazys Kiela atsidūrė Peterburge, o vėliau Voroneže. 1918 m. būsimasis rašytojas Voroneže baigė mokytojų kursus. Grįžęs į Lietuvą, 1918–1919 m. jis buvo vienas iš sovietinės valdžios kūrėjų Joniškėlyje. Laikėsi kairiųjų pažiūrų, už opozicinę veiklą buvo kalintas. Nuo 1928 m. apsigyveno Kaune, dirbo „Naujo žodžio“ redakcijoje, taip pat bendradarbiavo leidiniuose „Mūsų dienos“, „Lietuvos žinios“, čia spausdino ir savo noveles. Kazio Kielos apsakymų rinkinys „Tarp garuojančių nuodų“ 1926 m. Kauno vyskupijos buvo įtrauktas į draudžiamų knygų sąrašą. Taip pat dar prieš karą rašytojas išleido knygas „Likimo grimasos“ ir „Ežeras išskrido“, o 1958 m. – „Slogi naktis“. Literatūros kritikų pastebėjimu, Kazio Kielos kūryboje vyrauja socialinė tematika, ironiškai vaizduojama miesčionija. Pasakojimas dinamiškas, atmieštas humoru. Į lietuvių kalbą išvertė S. Žeromskio „Pavasarėjant“, K. Simonovo „Rusų klausimas“, A. Serafimovičiaus „Stebuklas“, su A. Rimydžiu – I. Erenburgo „Trylika pypkių“, į rusų kalbą – Juozo Baltušio „Parduotas vasaras“. Rašytojas ir vertėjas Kazys Kiela mirė Vilniuje 1963 m. balandžio mėnesį. 1970 m. išleista jo apsakymų rinktinė „Karvės oda“. Šaltiniai: Paminklinis akmuo primena rašytoją iš Saudogalos // Darbas. – 2009, spal. 13, p. 3. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Gražvydo Balčiūnaičio asmeninio archyvo.