Skulptūros išnykusiems kaimams Deglėnuose

2011 m. liepos 16 d. Pušaloto sen., Deglėnų k. buvo atidarytas išnykusių kaimų atminimo parkas. Būdininkų-Šarkaičių, Daukučių, Jusėnų, Mickaičių, Pagirnupių ir Šermukšnių kaimus įamžino ąžuolinės skulptūros, kurias liepos 4–14 d. vykusio plenero metu sukūrė skulptoriai: Dalius Dirsė, Vytautas Jackūnas, Kęstutis Krasauskas, Saulius Lampickas, Antanas Lastauskas, Algimantas Sakalauskas ir Adolfas Teresius. Skulptūras pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Centrinis koplytstulpis, skirtas nuo žemės nuvarytam artojui. Jo autorius – skulptorius iš Prienų Algimantas Sakalauskas. Šis koplytstulpis simbolizuoja visų išnykusių kaimų žmonių skausmą, kuomet reikėjo skirtis su žeme ir nuosavomis sodybomis. „Išskridę paukščiai“ – Sereikonių kaime gyvenančio skulptoriaus Kęstučio Krasausko medžio kūrinys, skirtas Jusėnų kaimui. Skulptūroje pavaizduoti paukščiai, kryžius ir saulutė reiškia žmogaus gimimą, gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą. Pasvalietis skulptorius Vytautas Jackūnas įamžino Mickaičių kaimą. Jo atminimas buvo įprasmintas Kristumi iš Nazareto. Būdininkų-Šarkaičių stogastulpio autorius Saulius Lampickas. Ąžuolo skulptūroje matyti šalia šulinio su svirtimi rymantis angelas. Garliavietis skulptorius Adolfas Teresius Daukučiams skirtame stogastulpyje pavaizdavo Šv. Veroniką. Tai paprastos, rūpestingos, geraširdės kaimo moters simbolis. Pagirnupių kaimo stogastulpį sukūrė Antanas Lastauskas. Pagrindiniu simboliu pasirinkta Šv. Agota – globėja nuo gaisrų ir kitų nelaimių. Prie šio stogastulpio yra prieš trejus metus pastatytas paminklinis akmuo, kuriame iškaltas Pagirnupių kaimo žemėlapis su 22 sodybų šeimininkų pavardėmis. Šermukšnių kaimui skirtą stogastulpį sukūrė skulptorius Dalius Dirsė. Skulptūroje matyti motina su kūdikiu ant rankų, ganantys avis vaikai, saugantis trobesius tėvas. Virš jų išdrožti du angelai, tarytum saugantys kaimą nuo negandų. Visi kaimo personažai apgaubti šermukšnių kekėmis. Šį parką savotiškai apipavidalino, rodyklę-rūpintojėlį padarė Egidijus Impolis, kurio žmonos Gertrūdos seneliai ir tėvai iš Mickaičių kaimo. Deglėnų parke pasodinta per aštuoniasdešimties rūšių augalų. Iš retesnių auga tulpmedis, sekvoja, raudonlapiai klevai, raudonlapis beržas, kupoliniai ąžuolai. Augalų pirko bendruomenė, dovanojo skulptorius Saulius Lampickas, kraštietė Gražina Sviderskytė-Anusevičienė, kilusi iš Pagirnupių kaimo. Šaltiniai: Bitinaitė, Asta. Paminėjo Deglėnų parko išnykusiems kaimams dešimtmetį // Darbas. – 2021, rugpj. 17, p. 1, 4. Kanišauskas, Sigitas. Išnykusių kaimų dvasia persikėlė į ąžuolines skulptūras // Darbas. – 2011, liep. 26, p. 5. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Kristinos Petrauskienės asmeninio archyvo.