Puigiškių dvaras

Dvarvietė yra Saločių sen., Puigiškių k., 20 km į šiaurę nuo Pasvalio, 1,5 km į rytus nuo kelio M-12. Buvusio dvaro pastatai: rūmai, medinis svirnas, ūkiniai pastatai – kiaulidė, karvidė, ledainė. Dvaro rūmai – mūriniai, raudonų plytų, vienaaukščiai su mezoninu fasado centre, kurį dengia dviejų kolonų portikas. Pamatai mūryti iš akmenų, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Medinis svirnas buvo statytas apie 1940 m., jau seniai avarinėje būklėje. Dvaro kiaulidės pastato pamatai mūryti iš akmenų, iki 1 m aukščio, sienos raudonų plytų, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Iš šio pastato likę tik pamatai ir sienos. Dvaro karvidės sienos mūrytos iš dolomitų, puoštos skaldytų akmenų gabaliukų mozaika. Langų, durų angos ir pastato kampai mūryti iš plytų. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. 2004 m. Puigiškių dvarą nusipirko gretimame Ramužių kaime gyvenantis ūkininkas Vydas Gabriūnas. Jis prisimena, jog vaikai būdami eidavę į dvarą žiūrėti filmų – šalia kultūros namų, bibliotekos, kolūkio kontoros dvare veikė ir kino teatras. Dvaras buvo apylinkės kultūriniu centru, rinkdavosi žiūrėti čia statomų spektaklių. Antrame dvaro aukšte gyveno kolūkio pirmininkas. Dvaro kaimynystėje – baltų plytų namas, oficialiai statytas kontorai įrengti, o iš tiesų – gyvenamasis namas. Jį vėliau įsigijo kiti žmonės, dabar ten irgi gyvenama. Verta pasiaiškinti dvaro pavadinimą, kurių ne vienas. Pirmiausia aptinkamas Teodoravos vardas, paskui imta vadinti Žemaičio dvaru (pagal tuometį savininką), dar vėliau, jau XX a., – Puigiškių. Puigiškiais imta vadinti ir apylinkę – kaimą. Kada tiksliai prasidėjo šio dvaro istorija, nėra žinoma. Tačiau vien pavadinimo kaita leidžia šį tą pasakyti. Iš kur kilo Teodoravos vardas? Šalia įsikūręs Puškonių kaimas XIX a. pradžioje priklausė Upytės pavieto maršalui Raudonpamūšės dvarininkui vokiečių kilmės baronui Teodorui Roppui (Ferdinando). XIX a. viduryje minimas Teodoravos dvaras. Tuo metu jis buvo priskiriamas Matildai Tyzenhauzienei. Žemaičio dvaru vadinta jau XX a. antroje pusėje, kai dvarą valdė Žemaičių giminė. Puigiškių pavadinimo kilmė – kiek miglota. Teodoravos dvare prižiūrėtoju ilgai dirbo Jonas Puigis (gimęs 1863 m.), atkeltas iš Ladygai priklausiusio Gulbinėnų dvaro. Nuo jo, manoma, dvarui ir prigijo Puigiškių vardas, vėliau – ir visam kaimui. 1923 m., 1932 m. dvaras vis dar vadinamas Teodoravos vardu, o 1937 m. – jau Puigiškių. Matyt, Puigio pavardė pasirodė patogi vartoti kasdienėje kalboje, tad ir oficialiai kaimas įgijo Puigiškių vardą. Pasvalio krašto istorijos entuziastė, iš Vidugirių kaimo kilusi Alma Monkevičienė yra surinkusi daug medžiagos apie Puigiškių dvarą. 2013 m. jos išleistoje knygoje „Puškoniai – dalelė širdies“ rašoma ir apie Puigiškius, čia esantį dvarą. Almos Monkevičienės sukauptais duomenimis, šis dvaras galėjo būti dalis Raudonpamūšės dvaro (dab. Saločių seniūnija), kuris 1764 m. priklausė Rusijos imperijos generolui majorui Ulrichui von der Osten-Sackenui (1702–1790) iš Kuršo bajorų dinastijos. Po jo mirties dvarą paveldi sūnus Karlas. Raudonpamūšės dvarui 1790 m. dab. Puigiškiuose priklausė 1dūmas, arba valstiečio sodyba (gretimuose Ramužiuose – 5 dūmai, Puškoniuose – 8 dūmai ir karčema, Vidugiriuose – 7 dūmai ir karčema). Dūmai, arba valstiečių kiemai, buvo „išsimėtę“, šis kraštas, manoma, buvo miškingas, gausiai apaugęs krūmynais, tyvuliavo pelkynai. Dvaro gyvenimui įtakos turėjo geografinė padėtis – jis įsikūręs šalia senojo Rygos prekybos kelio. Kaimai, kurie vis dar išlaikę pavadinimus (Ramužiai, Gudiškiai ir kt.), nelaikomi išnykusiais – matyt, buvo nemaži, gausiai apgyvendinti, būta karčemų. Manoma, kad dvaras turėjo tris pavidalus, porą kartų buvo iš naujo atstatytas. Pirmasis, medinis, stovėjo galbūt netoli Morkūnų kaimo. Auštant XIX a., pastatytas kitas medinis namas, vadintas Teodoravos dvaru, jame gyveno kelios šeimos. 1905 m., tik per metus laiko, vadovaujant Jonui Jankauskui, sparčiai pastatytas dabartinis mūro pastatas. Regis, nė viena plyta nėra iškritusi ar pažeista – nors statyta greitai, bet iš gerų, senovinių degtų plytų. Nors pastatas negyvenamas, tad – apleistas, bet rūmo tvirtybė vis dar jaučiama. Dvaras metams keičiantis keitė ir šeimininkus. 1860 m. dvarą nusipirko Berklainių dvare gyvenęs baronas Lui von der Roppas, 1880 m. – baronas Eduardas Roppas (Aleksandro). XX a. 219 hektarų dvarą valdė J. Jankauskas (Janis Jankovskis, daktaras iš Rygos. 1876–1925 m.). Dabartinis dvaro savininkas Vydas Gabriūnas prisimena pasakojimą apie vagystės tyrimą dvare, kai savininkas buvo J. Jankauskas. Buvo atsivežta pinigų, padėta į seifą, bet pamiršta užrakinti. Pinigai pavogti, suimtas darbininkas, kurį daugelis vietinių įtarė vagyste. Pinigai neatsirado, nebuvo iš ko sumokėti dirbantiesiems. Tarp 1932 m. ir 1937 m. iš J. Jankausko žmonos Otilijos Niaubergaitės-Jankauskienės didžiąją dalį dvaro nupirko Morkūnas. Kumetyną ir dalį žemių pirko A. Gudonis, dalį valstybė suteikė savanoriams Sirbikui, Švilponiui ir Papuškai. Neilgai trukus Morkūno dukrą vedė Andriejus Žemaitis. Dvarą, Andriejui dirbant gydytoju Amerikoje, prižiūrėjo Julius Žemaitis, valdęs ir Deveitonių dvarą. 1940 m. Teodoravos-Puigiškių dvaras iš Žemaičio buvo atimtas, jo žmona Valerija ir penki vaikai – ištremti į Sibirą. Po kelerių metų slapstymosi Latvijoje areštavo, ištrėmė ir jį patį. 1959 m. šeima grįžo į Lietuvą, tačiau neradę vietos gyventi, keliavo į Latviją. Julius ir Valerija palaidoti Saločių kapinėse. 2004 m. Puigiškių dvarą iš Žemaičių giminės įsigijo Vydas Gabriūnas. Ateityje, savininkas tikisi, kad pavyks dvarą atgaivinti. Atgaivinus rūmą – praeities ženklą, nenustos sruvusi ir gyvosios istorijos ir atminties tėkmė. Šaltiniai: Kraptavičiūtė, Kotryna. Tolimiausi rajono kraštai: Puigiškiai // Darbas. – 2020, bal. 2, p. 1, 3. Stapulionis, Antanas. Buvę dvarai ir palivarkai Pasvalio rajone: [mašinraštis]. – Pasvalys, 1988, p. 93–94. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Gražvydo Balčiūnaičio asmeninio archyvo.