Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčios, vienuolyno ir varpinės ansamblis

Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia yra Pumpėnų sen., Pumpėnų mstl., Ąžuolyno a. 1. Priklauso karmelitų vienuolyno kompleksui. Bažnyčia stovi mūrine tvora aptvertame šventoriuje. Pagrindinis fasadas orientuotas į vakarus. Priešais jį yra vartai į miestelio aikštę (buvusią turgaus). Iš pietų pusės pastatą supa kapinės. Bažnyčia pastatyta smėlingoje vietoje, dėl to jos pamatai gilūs, sumūryti iš akmenų ant statmenai sukaltų smaluotų rąstų (polių). Sienos – plytų mūras, tinkuotas, stogas dengtas skarda. Bažnyčia stačiakampė, su pusapskrite apsida, trinavė, halinė. Centrinę navą pratęsia presbiterija, užbaigta pusapskrite apsida. Abipus jos – zakristijos. Autorius nežinomas. Yra pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų. Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1665 m. buvo medinė. Jos fundatoriai smulkūs apylinkės feodalai broliai Jurgis ir Povilas Zavadskiai. 1768 m. pirmoji bažnyčia sudegė. Laikinai pastatyta nedidelė mūrinė, stačiakampio plano, uždengta šiaudų stogu bažnytėlė, vadinamoji „šopa“. Šiandieninė bažnyčia pradėta statyti 1798 m., baigta – 1810 m. 1818 m. įrengtas interjeras, bažnyčia pašventinta. 1871–1878 m. klebono S. Kuprevičiaus iniciatyva sudėti nauji langų rėmai, panaikintas vienuolių choras, didysis altorius pritrauktas prie apsidos sienos. Navų lubos buvo padengtos drobe. Ant jos cilindrinių lubų puskliautės centrinėje navoje nutapytos daugiafigūrės kompozicijos–vaizdai iš Marijos gyvenimo. 1911–1914 m. iškirstos į prienavį šoninės durys, plytinės grindys pakeistos lentinėmis, išmūryta nauja sakykla, įdėti geležiniai langų rėmai, sudėti spalvoti ir matiniai stiklai, presbiterijos languose – ornamentiniai vitražai. Vienuolyno namas priklauso karmelitų vienuolyno kompleksui. Vienuolynas įkurtas 1665 m., fundatoriai smulkūs apylinkės feodalai broliai Jurgis ir Povilas Zavadskiai. Buvo medinis, 1797 m. sudegė. 1823 m. karmelitų vienuoliai pasistatė naują – mūrinį, šiandien tebestovintį pastatą. Tai ilgo stačiakampio plano statinys. Patalpos jame buvo išdėstytos koridoriaus sistema. Vienuolyną ir bažnyčią jungė uždaras koridorius. 1832 m. carinė valdžia vienuolyną uždarė, turtą konfiskavo. Pastate įsikūrė klebonija. Nuo 1965 m. veikė senelių invalidų namai. Pasvalio r. savivaldybės investicijų ir valdymo skyriaus kultūros vertybių specialistės Virginijos Varanauskienės (1969–2014) tekstas. Apie varpinę ir varpus 1830 m. vienuoliai karmelitai šventoriuje pastatė akmenų mūro varpinę. 1915 m. Rusijoje pradingo trys varpai, tarp jų ir seniausias – 1638 m. gamybos. 1948 m. Panevėžio vyskupas Pumpėnams padovanojo tris varpus iš mieste uždarytos Marijonų bažnyčios. Iš jų varpinėje šiandien kabo tik vienas. Didysis varpas (ø 85 cm) Marijonų bažnyčiai buvo išlietas už Martyno Kšanavičiaus lėšas 1931 m. Galima manyti, jog tai buvo jo priešmirtinė valia. Varpas pakrikštytas geradario vardu. Jį pagamino Franco Šilingo sūnų liejykla, veikusi Vokietijos mieste Apoldoje: „FR SCHILLINGSÖHNE APOLDACOSSEN MICH! 1931“. Kiti įrašai ant varpo: „PANEVĖŽIO MARIJONŲ BAŽNYČIAI A. A. MARTYNO / KŠANAVIČIAUS AUKA 1930 VGT. D. M. / ŠV. MARTYNAS VYSK.“; lotyniškai: „DA PACEM, / DOMINE, / IN DIEBUS / NOSTRIS“ [Viešpatie, duok taiką mūsų laikams]. Mažesnysis varpas iškeliavo iš Pumpėnų varpinės ir dabar kabo Balsių vandens malūno kieme mūriniuose vartuose. Ant varpo gamintojo įrašas: „S ENGLISZ i SKA R 1895“ (S. Englišo liejykla Varšuvoje, 1895 m.). Šaltiniai: Pasvalio krašto bažnyčių varpai / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2019, p. 10. Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija. Panevėžio vyskupija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/pumpenu-svc-m-marijos-skaplierines-parapija/ [žiūrėta 2020 05 18]. Nuotraukos iš [†] Pasvalio r. bažnyčios [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/sakralin%C4%97-architekt%C5%ABra/7514-%E2%80%A0-pasvalio-r-ba%C5%BEny%C4%8Dios?t=7269 [žiūrėta 2012 05 14], Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų ir Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.