Lavėnų (Niurkonių) dvaras

Pasvalio r., Pumpėnų sen. Dvaro sodybos fragmentai 3 km į p. v. nuo Pumpėnų. 2008 m. panaikinta dvaro fragmentų, kaip kultūros paveldo vertybės, teisinė apsauga. Vietinės reikšmės kultūros vertybės statusas paliktas tik buvusiai dvaro kalvei. Dvaras statėsi nuo XIX a. pradžios. Priklausė Kuzikauskams. Pokariu dvare įsikūrė Lavėnų tarybinis ūkis. Jį panaikinus, sodyboje įkurdintas senelių internatas, vėliau – psichoneurologinė ligoninė. Buvusioje dvaro sodyboje pristatyta gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, yra likę pavieniai topoliai. Apie Niurkonių gyvenvietę Niurkoniai – sena gyvenvietė, neabejotinai egzistavusi jau XVI a. pirmoje pusėje. Tačiau pirmą kartą Niurkonių kaimas paminimas 1554 m. Upytės valsčiaus inventoriuje. Čia Niurkoniai pavadinti Niurkovičių kaimu (selo Niurkoviči), o vėlesniuose dokumentuose – Niurkony (1646 m.); Nurkony (1667, 1759, 1790 ir XIX a.). 1580 m. inventoriuje kaimas pavadintas Murkany, t. y. Murkonys. Niurkonių dvaras pradėjo kurtis apie XVIII a. antrąją pusę. Jam priklausė Jaciūnai, Kriaučiūnai, Niurkoniai, Pakaušiai, Pūkiai, Sereikoniai, Smilgeliai, Stanioniai, taip pat keli užusieniai, arba viensėdžiai: Ližų, Vanagiškių, Petriškių, Paįstrio, Skaistgirio ir Paminakalnio giria. Niurkonių dvaro kaimai, kaip ir patys Niurkoniai, žinomi nuo XVI–XVII a., tik kai kurių pavadinimai pasikeitę. Apie Niurkonių dvaro bokšto (obelisko) vietos mįslę Nuo buvusio Niurkonių dvaro, už 200 metrų į šiaurę, išlikęs akmeninis tinkuotas obeliskas. Ant jo buvusi vėjarodė, vaizduojanti raitelį ant pasibaidžiusio arklio. Vėjarodė, pasak vietinio gyventojo Antano Žostauto, buvo pagaminta iš balto metalo, nes jam dar buvus vaikui pokaryje vėjarodė buvo numušta, ir A. Žostautui pasisekė rasti žirgo koją. Į žirgą su raiteliu Pumpėnų stribai šaudydavo kaip į taikinį. Šaudė tol, kol numušė. Obelisko vietos mįslė. Jeigu tai būtų dvaro puošybos elementas, jis būtų stovėjęs prie pat dvaro arba bent prie įvažiavimo į jį. Dar viena logiška bokšto pastatymo vieta būtų prie koplyčios. O šis obeliskas pastatytas visai šalia ūkinio dvaro kiemo. Artimiausias pastatas – grūdų sandėlis-klėtis. Legenda byloja, kad obeliskas pastatytas šių žemių paveldėtojui, vieninteliam dvarininko, generolo Juozapo Vavržeckio sūnui Aleksandrui, kuris mėgo jodinėti. Jodinėjant atsitiko nelaimė – raitelis nesėkmingai nukrito nuo žirgo ir patyręs traumas mirė. Archyviniuose dokumentuose rašoma, kad J. Vavržeckis turėjo du sūnus, kurių vienas mirė dar kūdikis, o kitas, Aleksandras, mirė 1833 m. Vilniuje, kur mokėsi karo mokykloje. Palaidotas Niurkonių koplyčios rūsyje. Šiuo atveju obelisko pastatymo data laikytina apie 1834 m. Paskutinio Niurkonių ir Lavėnų dvarų savininko Marijono Kazakausko prisiminimuose rašoma: „Niurkonių dvaras buvo su balkonu, paremtu keturiomis kolonomis. Prieš dvarą, ant bokšto buvo paminklas-geležinė vėjarodė Juzefui Poniatovskiui [1763–1813].“ Niurkonių dvarą kurį laiką valdė J. Poniatovskio giminaitis Stanislovas kunigaikštis Poniatovskis. Dvarą valdė nuo 1779 m. rugpjūčio 9 d., bet ne ilgiau kaip iki 1810 m. Dar gyvam esant giminaičiui neįtikinamai atrodo, kad būtų statomas paminklas. Nebent bokštas yra statytas vėliau, jau dvarą valdant J. Vavržeckiui. 2019 m. buvo atkurta bokšto viršuje buvusi vėtrungė. Atstatymo darbuose dalyvavo iš Niurkonių kaimo kilę: A. Žostautas, J. Piragis, A. Matuzevičius, O. Petrauskaitė-Tamauskienė, L. Litvikaitė-Kuodienė su šeima. Menininkas Kęstutis Musteikis iš Vilniaus su broliu Vytautu sukūrė Vytį ir padėjo jį įmontuoti. UAB „Ilsna“ ir jos direktorius, legendinis žygeivis Juozas Dapkevičius įrengė žaibosaugą. Šaltiniai: Stalilionis, Algimantas. Niurkoniai ar Murkonys? // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2020, Nr. 2 (49), p. 25–29. Semaškaitė, Ingrida. Lietuvos dvarai: [enciklopedinis žinynas]. – Vilnius: Algimantas, 2010, p. 201. Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.