Moliūnų dvaras

1568 m. Žygimanto Augusto privilegijoje Teterinui jau minimas Moliūnų dvaras ir aplinkiniai kaimai. Stepono Batoro privilegijoje (1585 m.) sakoma, kad Teterinui už tarnystę ir nuopelnus armijai Moliūnų dvaras paliekamas amžinai naudoti jam ir jo vaikams. Teterinai buvo labai turtingi dvarininkai, turėję žemės ir Minsko, Mozelio pavietuose. Moliūnų dvarą jie valdė 88 metus. 1603 m. dvarą sūnus Jegoras Teterinas užstatė žemaičių pakamarei Vaitiekui Radzinauskui. Nuo 1652 m. iki 1679 m. Moliūnų dvarą valdė Jurgis Tyzenhauzas (turėjo ir Žadeikėlių dvarą). Vėliau Trakų iždininkas Konstantinas Jarmalavičius gavo karaliaus privilegiją ir karine jėga užėmė Moliūnų dvarą. Nuo 1760 m. Moliūnų dvaras priklausė LDK generolui majorui Mykolui Juozapui Pacui. Mykolas Pacas savo dvarus atidavė Jozefui Pacui, grafui, Vileikos seniūnui, gyvenusiam Ružanuose (dabar Gardino sritis, netoli Volkovysko). Moliūnų dvarą nuo 1790 m. iki pat parceliavimo 1926 m. valdė dvarininkai Karpiai. Ignas Karpis 1808 m. Joniškėlio, Moliūnų ir kitų dvarų valstiečius atleido iš baudžiavos. Apie kai kuriuos Pasvalio krašto dvarus niekas nekalba. Jiems viltis prisikelti yra utopinė. Tokia padėtis yra Moliūnuose, kur sodybos puošmena – ne griūvantys rūmai, bet įmantrios architektūros tvartas. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Pasvalio krašto dvarai vakar, šiandien... Rytoj? // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2016, Nr. 2 (41), p. 69–74. Dankevičius, Juozas. Moliūnų senovė // Šiaurės Atėnai. – 2004, saus. 17, p. 10. Semaškaitė, Ingrida. Lietuvos dvarai: [enciklopedinis žinynas]. – Vilnius: Algimantas, 2010, p. 238. Nuotraukos iš Vido Dulkės, Gražvydo Balčiūnaičio, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.