Pumpėnų vėjo malūnas

Pumpėnų vėjo malūnas yra Pumpėnų sen., Pumpėnų mstl., Malūno g. 2. Akmenų ir plytų mūro, kepurinis. Pastatytas XX a. pr. (1920 m.). Kepurinis Pumpėnų malūnas – valstybės saugomas technikos raidos paminklas, 2008 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Malūno savininkas Kolalis, kilęs iš Kupiškio krašto, į Pumpėnus atsikėlė 1924 m. Malūnas ketursparnis, o jo kepurė gręžiama į vėją krumpliaratine pavara, sukama grandine. Malūno liemuo sumūrytas iš raudonų plytų. Plytos buvo gamintos gretimame Talkonių kaime, Steponavičiaus ir Lipnicko plytinėse. Jis yra 3 aukštų su cokoliu iš skaldytų lauko akmenų. Malūnas anksčiau buvo su mediniu apeigos tilteliu. Šiuo metu neveikiantis, išlikusi įranga. Atkūrus nepriklausomybę kurį laiką veikė kavinė, tačiau neilgai. Kraštotyrininko Algimanto Stalilionio tekstas. Lietuviškų pašto ženklų serijoje „Technikos paminklai. Malūnai“ (1999; seriją sudaro du pašto ženklai) puikuojasi ir Pumpėnų Kolalio malūno atvaizdas. Jam teko garbė reprezentuoti Lietuvą ir jos senuosius malūnus. 2017–2018 m. Pasvalio krašto muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto įgyvendinto projekto „Šiaurės sparnai“ metu rasta informacija apie Pumpėnų vėjo malūną Malūnas priklausė Kolaliams. Iš Kupiškio krašto kilęs Jonas Kolalis į Pumpėnus atsikėlė 1924 m., nusprendęs pasistatyti malūną. Sparnuotasis pradėtas statyti apie 1925 m., baigtas – apie 1927 m. Nurodomos ir kitos atsiradimo datos – 1920, 1924 ar 1926 m. Plytos malūnui gamintos gretimame Talkonių kaime, Steponavičiaus ir Lipnicko plytinėse, mūro darbus atliko Varnas (ar Vaižmažis) iš Vabalninko, sparnus ir dantračius padarė Martišius iš Lygumų. Malūnas statytas už Kolalio Amerikoje užsidirbtus pinigus. Pirmasis malūnininkas buvo J. Kolalio tėvas, o vėliau jis pats. Žmonių atmintyje išlikę ir kitokių šių įvykių versijų, rodos, į pirmas gretas iškeliant Kolalio tėvą: pasakojama, kad Kolalio sūnus (Jonas?) Amerikoje, šachtose uždirbtus pinigus siuntė tėvui, o šis statė malūną. Kolalis gyveno Pumpėnuose dviejų aukštų mediniame name, taip pat pastatytame už Amerikoje uždirbtus pinigus. Žemės Kolalis turėjęs nedaug ir, atrodo, pragyvenęs iš malūno. Malūne dirbdavę 1–2 samdiniai. Vienas jų buvo Steponavičius nuo Lavėnų, jis liko dirbti malūne ir po 1945 m. Atėjus sovietams Kolalis ištremtas į Sibirą, kur 1954 m. mirė. Kolalio malūnas tapo kolūkio malūnu. 6 deš. jame įvesta elektra. Nuo tada sparnų nebereikėjo, šie supuvę ir nukritę. Kaip paskutinis malūnininkas atsimenamas Pranas Švedarauskas. Girnos nustojo suktis, tačiau su tuo malūno istorija nesibaigė. Kolūkis panoro jį prikelti antram gyvenimui, tik jau nebe kaip ūkio pagalbininką, o poilsio ir pramogų vietą. 1983 m. atlikti malūno tyrimai, 1986–1987 m. parengtas restauravimo ir pritaikymo kavinei bei ekspozicinėms patalpoms projektas, pradėti tvarkymo darbai. Uždėti sparnai, padarytas apėjimo tiltelis, ardyti senieji įrenginiai. Darbai vyko, o Sovietų Sąjunga ir kolūkis griuvo. Sumanymų nespėta paversti tikrove. Apie 1992 m. malūnas privatizuotas, naujieji savininkai jame įkūrė kavinę. Deja, dabar ji jau užvėrusi duris, uždaryta apie 1999 m. Liko nostalgiška iškaba kavinė „Senasis malūnas“, nors nei tiltelio, nei sparnų nebėra. Daugiau nei dvidešimt metų malūnas stovėjo apleistas ir paliktas griūti, bet iniciatyvūs pumpėniečiai malūną susigrąžino į savo rankas ir perleido valdymą ne pelno siekiančiai organizacijai „Būk geresnis“. Organizacijos steigėjas Arminas Vareika teigia, kad šį objektą ketinama paversti kultūros ir šiuolaikiškų pramogų vieta, kurioje vietą atrastų kiekvienas: „Toks pastatas privalo dirbti žmonių labui, jis juk tam ir buvo pastatytas, kad jame kiekvieną dieną šurmuliuotų žmonės. Pasikeitus gyvenimui ir mechanizavus miltų malimą nereiškia, kad turime uždaryti šį pastatą. Priešingai – kaip tik turime rasti būdų, kaip panaudoti šias nuostabias erdves, kurios ir toliau tarnautų žmonėms, jų kultūriniam gyvenimui, kurio reikia lygiai taip pat, kaip tądien reikėjo miltų pragyvenimui. Nuoširdžiai tikiu, kad atgijus malūnui – atgis ir miestelis.“ „Pasvalio rajono invensticijų vadove“ nurodoma: „Pumpėnų vėjo malūnas pastatytas 1920 metais. Šiandien jis neveikiantis, bet įranga išlikusi. Malūnas paskelbtas technikos raidos paminklu.“ 2020 metais pumpėniečiai broliai Arminas ir Martynas Vareikos sugalvojo iniciatyvą prikelti Pumpėnų malūną naujam gyvenimui (Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/broliai-tikisi-geru-zmoniu-pagalbos-nori-prikelti-senaji-pumpenu-maluna-naujam-gyvenimui-642-1405454?copied) Šaltiniai: Broliai tikisi gerų žmonių pagalbos: nori prikelti senąjį Pumpėnų malūną naujam gyvenimui. Naujienų portalas 15 min.lt [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/broliai-tikisi-geru-zmoniu-pagalbos-nori-prikelti-senaji-pumpenu-maluna-naujam-gyvenimui-642-1405454?copiedhttps://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/broliai-tikisi-geru-zmoniu-pagalbos-nori-prikelti-senaji-pumpenu-maluna-naujam-gyvenimui-642-1405454 [žiūrėta 2021-03-22] Černa, A. Restauruojamas Pumpėnų malūnas // Darbas. – 1987, geg. 12, p. 1. Koronavirusas paskatino atgaivinti miestelio simbolį! // Darbas. – 2020, lapkr. 12, p. 1–2. Kulevičius, Salvijus. Šiaurės sparnai, arba Kelios apybraižos Pasvalio krašto senųjų vėjo malūnų tema (II) // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2019, Nr. 1 (46), p. 68–70. Pumpėnų vėjo malūnas. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/c620d642-d836-4480-b8d9-cc8cae942b9b [žiūrėta 2020 10 21]. Pumpėnų vėjo malūnas. // Pasvalio rajono investicijų vadovas = Manual on investment into Pasvalys district / [Pasvalio rajono verslo informacijos centras]. - [Kaunas : Arx Baltica], 2008, p. 30. Nuotraukos iš Algimanto Stalilionio, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.