Kunigo Jono Jaskevičiaus kapas Pušaloto miestelio kapinėse

Kunigas, Lietuvos kariuomenės 9-to pulko kapelionas Jonas Jaskevičius (1863–1935) palaidotas Pušaloto miestelio kapinėse, šalia kitų Pušaloto krašto savanorių. Lietuvybės puoselėtojo, laisvės kovų dalyvio J. Jaskevičiaus kapavietė papuošta baltu kryžiumi ir juodo granito antkapiu. Kunigo Jono Jaskevičiaus biografija Būsimasis kunigas, Nepriklausomybės kovų dalyvis Jonas Jaskevičius gimė 1863 m. vasario 9 d. tuometės Tauragės apskrities Eržvilko valsčiaus Džiugų kaime Jono Jaskevičiaus ir Rozalijos Kisielytės šeimoje. Baigęs Kauno dvasinę seminariją, 1887 m. įšventintas į kunigus. Vikaru dirbo Kražiuose, Telšiuose, Sedoje ir Pasvalyje. Nuo 1896 iki 1918 m. klebonavo Pušalote, o nuo 1918 iki 1921 m. – tos pačios parapijos altarista. Pušalote J. Jaskevičius praleido ketvirtį amžiaus – 25 metus. Nuo 1921 m. paskirtas Sudeikių (Utenos aps.) parapijos klebonu. Nuo 1932 m. gyveno Vyžuonose. Mirė 1935 m. spalio 11 d., palaidotas Pušaloto miestelio kapinėse. Platino lietuvišką spaudą Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais (1864–1904 m.) kunigas J. Jaskevičius pasižymėjo kaip uolus lietuviškos spaudos platintojas. Vietos gyventojams dvasininkas dalydavo maldaknyges, laikraščius „Aušra“, „Apžvalga“, „Šviesa“. Caro valdžios draudžiamas knygas ir spaudą iš Tilžės atgabendavo knygnešiai. Be to, knygnešiams, su kuriais visada palaikydavo ryšį, Pušaloto klebonas J. Jaskevičius teikdavo ne tik dvasinę, bet ir materialinę paramą. Kiek įmanydamas stengdavosi padėti į caro valdžios nemalonę patekusiems žmonėms ir vietos knygnešiams. Švietėjiška ir patriotine veikla užsiėmęs dvasininkas pats pateko į rusų valdžios akiratį. Pas Pušaloto kleboną buvo atlikta krata, parengta kaltinamoji byla. J. Jaskevičius 9 mėnesius buvo akylai stebimas viešosios policijos. Tačiau būdamas apsukrus ir komunikabilus klebonas ne tik pats išvengė didesnių represijų, bet dar kitiems, patekusiems į bėdą, pagelbėjo. J. Jaskevičius ypač nusipelnė šviesdamas jaunimą. Ilgą laiką klebonaudamas Pušaloto parapijoje, jis įgijo didelį autoritetą tarp miestelio ir apylinkių gyventojų. Klebonas labai stengėsi, kad kuo daugiau jaunų žmonių taptų raštingi. Pušaloto savanorių gretose 1914 m. rugpjūčio 1 d. Europoje įsiplieskė ketverius metus trukęs Pirmasis pasaulinis karas. Po metų, 1915 m. vasarą, spaudžiami kaizerinės Vokietijos kariuomenės rusai pradėjo trauktis iš Pušaloto apylinkių. Prasideda kautynės, gaisrai... Žmonės, kazokų raginami, ištisomis šeimomis, net kaimais rengiasi bėgti į Rusiją. Klebonas J. Jaskevičius juos atkalba ir, surinkęs beveik tūkstančio žmonių vadinamąjį „taborą“, su juo visą puolančių vokiečių ir besiginančių rusų kautynių laikotarpį praleidžia apylinkės miškuose. Įsitvirtinus okupacinei vokiečių valdžiai, besislapstantys gyventojai grįžo namo. Klebonas J. Jaskevičius ėmėsi tarpininko vaidmens ir jo dėka šimtai pušalotiečių išvengė naujos valdžios represijų. Vokiečių okupacijos metais klebonas kartu su ūkininku Antanu Repčiu buvo svarbiausi vietos gyventojų pagalbininkai ir užtarėjai. Dvasininkas ir toliau tęsė švietėjišką misiją: jo pastangomis Pušalote ir apylinkėse įkurtos kelios pradžios mokyklos, pasirūpinta mokytojais. 1918 m. gruodžio 18 d. J. Jaskevičius savanoriu įstojo į Pušaloto partizanų būrį, kuris vėliau tapo sudėtine Joniškėlio Mirties bataliono dalimi. Artėjant bolševikų armijai, 1918 m. gruodžio 26 d. už kelių kilometrų nuo Pušaloto esančiame Medikonių kaime ūkininko A. Repčio sodyboje sušauktas slaptas apylinkės inteligentų susirinkimas. Jame dalyvavo: klebonas kunigas J. Jaskevičius, mokytojas Kazys Skvereckas, karininkai Antanas Stapulionis, Antanas Michelevičius ir kiti. J. Jaskevičius tapo Pušaloto būrio štabo nariu, o nuo 1919 m. balandžio mėn. – Pušaloto I kuopos ir Joniškėlio III kuopos kapelionu. Jis ėmėsi organizuoti savanorius partizanus, juos aprūpindavo iš vokiečių pirktais ginklais, maistu. Partizanai uniforminius drabužius gavo 1919 m. gegužės mėn., o iki tol dėvėjo paprastus rūbus su tautiškos vėliavos spalvomis išpieštais ženklais ant kairės marškinių rankovės bei kepurės. Pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu Kunigas J. Jaskevičius Pušaloto partizanų kuopoje tarnavo nuo 1918 m. gruodžio 18 d. iki 1919 m. liepos 14 d. 1928 m. liepos 21 d. specialios komisijos nutarimu kunigas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, o rugpjūčio 29 d. apdovanotas Savanorio medaliu. Tų pačių metų lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos aktu Nr. 707 buvęs Pušaloto partizanų štabo narys kunigas Jonas Jaskevičius už pasižymėjimą kovose su Lietuvos priešais apdovanotas II rūšies 3-iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Šį garbingą apdovanojimą kunigui įteikė buvęs Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininkas pulkininkas Povilas Plechavičius, dalyvaujant daugeliui aukštesniųjų karininkų ir apylinkės inteligentijai. Kaip savanoris 1928 m. gavo 8 ha iš „parceliuojamo“ Palinkuvos dvaro Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiuje. Kunigas J. Jaskevičius 1933 m. birželį tapo Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos Utenos skyriaus nariu. Šaltiniai: Kunigas Jonas Jaskevičius – slaptų lietuviškų mokyklų kūrėjas, partizanų organizatorius / parengė Algimantas Stalilionis // Darbas. – 2020, liep. 30, p. 6. Pušalotas: mūsų kelio pradžia / [sudarė Virginija Černiauskienė ir Genovaitė Kriaučiūnienė]. – Panevėžys, 2009. Dainiaus Vareikos nuotraukos.