Pasvalio senosios klebonijos (Užupio) parkas

Kairiajame Lėvens krante. Pasvalio rajono menininkų papuoštas medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai. Prie parko yra išlikusi sena klėtis, kurioje renkasi „Klėties teatras“. Yra idėja į parką nutiesti per Lėvenį medinį lieptą toje vietoje, kur buvo senasis tiltas. „Pasvalio rajono invensticijų vadove“ nurodoma: „Senosios klebonijos (užupio) parkas – kairiajame Lėvens krante. Rajono menininkai jį papuošė medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai. Šalia išlikusioje senoje klėtyje renkasi „Klėties teatras“. Iš Pasvalio miesto istorijos Klebonija iš pat pradžių buvo pastatyta ne toje pat kaip bažnyčia Lėvens pusėje, „Čečevička“ vadintame lauke, tad dar XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje atsirado prielaidos Pasvalyje susidaryti vėlesnės miesto dalies – Užupio – užuomazgai. Netrukus po to, kai buvo pastatyta klebonija su ūkio trobesiais, Užupyje atsirado jau ir miestiečių ūkio pastatai – „klaimavietės“. Tai, kaip ir kryžkelė ties brasta Lėvens dešiniajame krante, netrukus sudarė sąlygas formuotis radialiniam Pasvalio miesto planui. Dažniausiai nurodoma, kad pirmoji medinė Pasvalio bažnyčia buvo pastatyta, o parapija įsteigta 1498 m., nors kai kur pateikiama ir 1497 m. data. 1498 m. birželio 8 d. Vilniaus vyskupas Vaitiekus konsekravo naująją Svalios miesto bažnyčią, suteikė jai šv. Jono Krikštytojo titulą, nustatė parapijos ribas, o kun. Joną Grotą patvirtino parapijos klebonu. 1499 m. kovo 27 d. didysis kunigaikštis Aleksandras nurodė Trakų vaivadai, kad skirtų J. Grotui 4 žemės sklypus bažnyčios žmonėms įsikurti ir bažnyčiai aprūpinti. Pasvalio bažnyčios dokumentai pradėti rašyti nuo 1502 m. Medinė Pasvalio bažnyčia iškilo į šiaurės rytus nuo Svalios ir Lėvens santakos, ant šios upės dešiniojo (pietrytinio) kranto, tarp tuo metu galėjusios būti gyvenvietės ir „naujojo miesto“. Arčiausiai bažnyčios, prie Kauno–Rygos kelio, formavosi miesto centras su turgaus aikšte, aplink kurią, kaip ir kitose prekybininkų bei amatininkų gyvenvietėse, tikriausiai kūrėsi karčemos ir krautuvės, galėjo atsirasti pirmosios amatininkų dirbtuvės. Nėra autentiškų duomenų apie pradinį Pasvalio planą XVI a. pirmojoje pusėje – jo gatvių tinklą ir aikštės formą. Retrospektyvinė XV a. pabaigos plano schema teikia pagrindą prielaidai, kad besikuriantis miestas statėsi aplink anksčiau susidariusią kryžkelę, vadinasi, formavosi jo radialinis planas. Kauno–Rygos „didžiojo vieškelio“ posūkio atskirtą prie upės nedidelį plotą užėmė bažnyčia. Gali būti, kad būtent ši aplinkybė – kelio ir upės apribotas sklypas, kurio užteko tik šventoriui, – ir nulėmė, jog klebono sodyba, kuriai reikėjo nemaža vietos, atsidūrė už upės. 1786 m. Pasvalio miestelio plane pažymėti 2 malūnai (ant Lėvens ir Svalios), 2 karčemos (netoli didžiojo malūno prie Pumpėnų kelio ir Svalios bei Vilniaus gatvių kampe), bažnyčia, klebonija (Užupyje), špitolė, prekybos eilės aikštėje, žydų kahalo statiniai (sinagoga, pirtis, špitolė) ir kt. Kai kurių miestelėnų sklypai susidėjo iš dviejų dalių – sodybvietės pačiame miestelyje ir daržo – pakraštyje. Dauguma daržų buvo miestelio pietryčių pusėje, kai kurie – Užupyje. 1820 m. miestelyje surašytas 121 katalikų dūmas (482 žmonės); mokyklą, kuri buvo įsikūrusi špitolėje, lankė 58 vaikai; klebono jurisdikoje gyveno 2 šeimos; bažnyčią ir klebonijos sodybą jungė pėsčiųjų tiltas per Lėvenį. Šalia bažnyčios, kuri dar buvo be bokštų, stovėjo sena medinė varpinė, šventorius užėmė 47,5x30,5 sieksnių plotą, jo medinė tvora buvo sena, tačiau 1821 m. numatyta pakeisti mūrine. 1827–1828 m. Pasvalio bažnyčia buvo tinkuota, dengta čerpėmis; šalia jos stovėjo nauja medinė varpinė; šventoriaus tvora vietomis buvo sena medinė, kai kur – naujo mūro; medinė špitolė – visai sena, skiedrų stogu, o medinė klebonija už upės – dengta šiaudais. 1928 m. nugriovus šventoriaus tvoros dalį, jame, prie Svalios gatvės – turgaus aikštės, – iškilo dabartinis dviaukštis klebonijos pastatas, o šalia – vartai į šventorių. Apie tiltą per Lėvens upę 1903 m. sumanius Pasvalyje statyti tiltą per Lėvenį, Kauno gubernijos valdybos kelių skyrius parinko jam trasą per bažnyčios sklypą ir kreipėsi į konsistoriją dėl reikiamo žemės ploto tiltui ir pylimams perleidimo. Pradžioje klebonas sutiko perleisti žemės tik su sąlyga, kad valstybė rūpinsis ir krantų apsauga nuo potvynio, tačiau gubernijos valdybai atsisakius „amžinai rūpintis krantais“ ir nutarus tiltą statyti „patogesnėje vietoje“, klebonas perleido žemę be sąlygų. 1906 m. jau buvo vežamos medžiagos, tad, matyt, netrukus medinis tiltas buvo pastatytas. Jis sujungė abi miestelio dalis ne ankstesnėje vietoje, t. y. ne iš turgaus aikštės Vilniaus gatvės tąsoje į kryžkelę Užupyje, o iš Svalios ir Pumpėnų gatvių sankryžos į atsitiktinę Užupio gatvės vietą. Šaltiniai: Senosios klebonijos (užupio) parkas // Pasvalio rajono investicijų vadovas = Manual on investment into Pasvalys district / [Pasvalio rajono verslo informacijos centras]. - [Kaunas : Arx Baltica], 2008, p. 23. Užaugau Pasvaly / [sudarytojai: Antanas Apynis… [et al.]; red. Joana Pribušauskaitė; dailininkas Romas Dubonis]. – 2-as pataisytas leidimas. – Vilnius: Danielius, 1998, p. 17–61. Lankytinos vietos Pasvalio mieste [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/turizmas/lankytinos-vietos/40-lankytinos-vietos-pasvalio-mieste [žiūrėta 2018 05 23]. Nuotraukos iš Pasvalio krašto muziejaus fondų, Aidos Leimontaitės ir Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.