Baltijos kelio paminklai Pasvalio ruože, nuo Latvijos pasienio iki Panevėžio rajono ribos

Baltijos kelias – dviejų milijonų 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibusių rankomis nuo Talino per Rygą iki Vilniaus žmonių grandinė, sujungusi Baltijos valstybes laisvės vardan. 1989 m. liepos 15 d. Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai buvo išrutuliota mintis susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Liaudies frontai Estijoje, Latvijoje ir Sąjūdis Lietuvoje kreipėsi į Tautą kviesdami aktyviai dalyvauti Baltijos kelyje, išreikšti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius. 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsiuose Baltijos Taryba (Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų atstovai) pasirašė dokumentą „Baltijos kelias“. Lietuvoje Baltijos kelias buvo suskirstytas į 50 ruožų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų). Pasvalio ruožo ribos: Pasvalio–Panevėžio rajonų sankirta – Lietuvos–Latvijos siena. Ilgio išraiška: 344–391 kilometrai. Ruožo gyvoji grandinė išsidėstė: Biržai, Joniškis, Pakruojis, Mažeikiai, Akmenė, Skuodas, Neringa, Palanga, Kretinga, Klaipėda, Pasvalys, Radviliškis, Kelmė, Plungė, Šilalė, Tauragė, Šilutė, Šiauliai. Pasvalio ruožą ženklina Biržų, Joniškio, Pakruojo, Klaipėdos, Radviliškio, Akmenės, Šiaulių rajonų žmonių pastatyti kryžiai, kelio į laisvę liudininkai. 2009 m. liepos 30 d. Baltijos kelią liudijantis dokumentinis paveldas „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ įrašytas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“. 2018 m. Klaipėdos krašto žmonių koplytstulpis ties posūkiu į Pajiešmenių kaimą buvo restauruotas. Prieš tris dešimtmečius šį koplytstulpį sukūrė kryždirbys Jonas Čepas. 2020 m. pakruojiškiai Baltijos kelyje savo senąjį kryžių, statytą 1989 m., pakeitė nauju. Pakruojo krašto žmonės 1989-ųjų rugpjūčio 23 d. susikibę rankomis stovėjo ties Morkūnų kaimu Saločių seniūnijoje. Naujojo kryžiaus autoriai – tautodailininkai Eugenijus Rimdžius ir Jonas Dzvėga. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Baltijos kelio simbolis dar ilgai primins tautos legendą // Darbas. – 2018, rugpj. 23, p. 1–2. Kanišauskas, Sigitas. Baltijos kelias po dvidešimties metų // Darbas. – 2009, rugpj. 27, p. 3. Kanišauskas, Sigitas. Baltijos kelią menantys ženklai // Darbas. – 2013, rugpj. 22, p. 4. Kazilionytė, Vitalija. Baltijos kelio broliai: atradimas po dvidešimties metų // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2009, Nr. 2 (27), p. 4–14. Prieš 15 metų mus vienijo tikslas siekti Nepriklausomybės: istorinės „Baltijos kelio“ akimirkos, įamžintos Vido Dulkės fotografijose // Darbas. – 2004, rugpj. 21, p. 2. Baltijos kelyje senąjį kryžių pakeitė naujas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.facebook.com/Pasvaliopaveldas [žiūrėta 2020 08 26]. Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Vitalijos Kazilionytės, Tomos Mikalajūnaitės, Gražvydo Balčiūnaičio asmeninių archyvų.