Profesoriaus agronomo Juozo Tonkūno tėviškė Stačiūnų kaime, Pasvalio apylinkių seniūnijoje

Medis, kurį žmogus vargiai teišgali apglėbti, išaugo iš gležno daigo; Devyniaaukštė terasa pradeda kilti iš neštuvų žemių; Tūkstančio varstų kelionė prasideda tiesiog po kojom. Lao Dzė Profesorius Juozas Tonkūnas (1894–1968), žymus agronomas, pievininkystės ir bandymų metodikos specialistas, lauko bandymų pradininkas, vienas pirmųjų pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrinėtojas, pirmosios sėklų kontrolės stoties įsteigėjas ir ilgametis vadovas (1928–1939), Žemės ūkio akademijos rektorius (1928–1934) ir bendrosios žemdirbystės katedros vedėjas (1924–1941), Lietuvos respublikos švietimo ministras (1934–1939), stalininių represijų kankinys, Mokslų akademijos narys korespondentas gimė 1894 m. kovo 30 d. Stačiūnų kaime, tuometiniame Pasvalio valsčiuje, Biržų apskrityje. Tarp kraštinių Stačiūnų kaimo sodybų dviem galiniais langais į gatvę stovėjo pailgas medinis profesoriaus tėvų Mykolo ir Elžbietos Tonkūnų gyvenamasis namas. Jis turėjo du galus, kurių viduryje buvo kamara ir pečius, šildęs šeimynines patalpas, o antrame gale – seklyčia, perskirta į didesnę dalį svečiams ir dar du mažesnius kambariukus. Namo viduryje – įstiklintos „gonkos“ (dabar vartotinas žodis prieangis). Šiame name ketvirtuoju į šį pasaulį atėjo būsimasis profesorius Juozas Tonkūnas, linksmai sutiktas vyriausiojo brolio Jono, mažesniųjų Petro ir Emilijos. Tėvas, buvęs baudžiauninkas, valdė 24 dešimtines žemės. Tačiau, kai po Juozo beveik pamečiui „pabiro“ Mykolas, Konstancija, Kazimieras, Salomėja ir mažiausioji Onutė, šeima vertėsi labai sunkiai. Tik didelio taupumo, visų darbštumo ir savitarpio paramos dėka vienuolikos žmonių šeimyna ne tik sugebėjo išgyventi, vieni kitus išauginti, bet gabesniesiems pavyko baigti viduriniuosius ir net aukštesniuosius mokslus. Šaltiniai: Profesorius Juozas Tonkūnas / sudarytojas doc. Algirdas Juozas Motuzas. – Vilnius, 1993, p. 4, 7. Nuotraukos iš Gražvydo Balčiūnaičio asmeninio archyvo.