Ustukių tiltas

Ustukių tiltas (anksčiau – Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos tiltas) – automobilių tiltas kelyje (209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys), kertantis Mūšos upę ties Ustukiais, Pasvalio rajone; už 1,2 km į pietus nuo tilto eina (205 Pasvalio aplinkkelis). Tarpukaryje pastatytas gelžbetoninis tiltas pakeitė iki tol stovėjusį medinį tiltą. Nuo 1995 m. – Lietuvos valstybės saugomas technikos paminklas, unikalus objekto kodas – 11638. Tilto istorija Medinio Ustukių „Laisvės“ tilto statyba 1920 m. Laikinas medinis Ustukių, arba dar vietos gyventojų vadinamas „Užsukių“ vietovės tiltas per Mūšos upę buvo pradėtas statyti 1920 m. vasario 13 d. Tilto pagrindinėms konstrukcijoms laikyti buvo kertama miško mediena Daujėnų girioje. Rugsėjo – spalio mėnesiais, ant naujojo Ustukių kelio buvo vežamas žvyras. O plautas žvyras tilto betoninių atramų statybai buvo imamas iš Mūšos upės dugno. Pagrindinių tilto dalių, važiuojamosios dalies bei „Gau“ medinių fermų (važiuojamosios dalies konstrukcijų) 1,78 m ir 75 cm ilgio tilto statyba buvo baigta 1920 m. gruodžio 6 d. Tilto statybos darbams talkino ir lokomobilis. Tą pačią dieną Biržų–Pasvalio apskrities pirmininkas p. Mažuika bei nariai L. Narsutis, S. Latvėnas, „Laisvės“ tilto statybos darbų vedėjas inž. Pranciškus Riugeris (Franz Ruger), apskrities technikas J. Stasevičius ir meisteris Pranciškus Deršeidas (Franz Derscheid) pridavė likusių nuo statybos medžiagų likučius bei surašė dokumentus. Prigijęs Ustukių „Laisvės“ tilto pavadinimas atsispindėjo tilto statybos dokumentacijoje ir ilgam įsitvirtino vietos gyventojų sąmonėje. Ustukių „Laisvės“ tilto statyba apskrities Valdybai kainavo 4753 auksinų. Medinis „Laisvės“ tiltas gyvavo šešerius metus. Tais laikais srauni ir vandeninga Mūšos upė nuolat niokojo tilto medines dalis, o pavasarinių ledų sangrūdos siekusios apatines tilto dalis, grasindavo jį nugriauti. 1927 m. sausio 15 d. VRM Statybos inspekcija patvirtino naujojo Ustukių tilto projektą, Finansų ministerija pritarė projekto finansavimui. Ustukių naujojo gelžbetoninio tilto statyba 1927–1928 m. Biržų apskrities valdyba sudarė tris sutartis. Pirmoji sutartis pasirašyta 1927 m. vasario 15 d. dėl tilto pasenusių dalių nuardymo. Rangovas Jonas Gradinskas įsipareigojo nuardyti susidėvėjusias „Laisvės“ tilto visas tris fermas iki 1927 m. vasario 25 d. Antra sutartis buvo sudaryta su Ignu Petrausku, kuris vieneriems metams išnuomojo Biržų apskrities valdybai 0,25 ha pievos prie Mūšos upės. 1927 m. kovo 10 d. Biržų apskrities valdyba sudarė sutartį su bendrove „Statytojas“, registruota Kaune. Ją pasirašė bendrovės vadovas Isakas Judelevičius. Gavusi statybos darbams licenciją ir 1927 m. kovo 14 d. įmokėjusi 1080 litų žyminį mokestį, Kauno bendrovė „Statytojas“, vadovaujama Isako Judelevičiaus, ėmėsi praktinių Ustukių tilto statybos darbų. Jau 1927 m. gegužės mėn. pradžioje buvo vežamos statybinės medžiagos. Gegužės 13 d. atvykęs prie statomo tilto Biržų apskrities valdybos narys J. Broga bei technikas Č. Brudnochas rado atvežtą metalą, „Anker“ firmos cementą. Papildomai į pagalbą vasaros sezono darbams Biržų apskrities Valdyba 1927 m. gegužės pabaigoje pakviečia Kauno technikos universiteto studentą-praktiką Stepą Markūną (Morkūną), gyvenantį Kaune. Stepas Markūnas kviečiamas dirbti statybos dešimtininko pareigose nuo 1927 m. birželio 1 d. prie statomų Biržų apskrityje geležies-betono ir medinių tiltų ir kuris „gali dirbti įvairius braižymo darbus“. Reikia manyti, kad Stepas Markūnas aktyviai dalyvavo statant Ustukių tiltą. Šias pareigas jis ėjo iki 1927 m. rugpjūčio 7 d. 1927 m. birželio 14 d. atvykęs į statybos vietą Biržų apskrities valdybos pirmininkas V. Rozmanas ir technikas Č. Brudnochas rado jau sustatytas tris tilto arkas, sumontuotas plienines ir 12 rutulių metalines pagalves, prie tilto buvo privežta daug žvyro, akmenų skaldinio. Pagrindiniai tilto betonavimo darbai buvo baigti 1927 m. rugsėjo 10 dieną. Ustukių tilto „Prezidentas Smetona“ priėmimas Tą dieną į tilto statybos vietą atvyksta komisija, kuri konstatuoja, kad tilto „Prezidentas Smetona“ bendrovė „Statytojas“ darbus atliko nustatytu laiku, tilto matmenys atitiko brėžinius, lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Ustukių tilto oficialios iškilmės vyko, kaip spėjama, 1928 m. rugpjūčio 10 d. Į tilto atidarymo ceremoniją buvo pakviestas Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Prie pat tilto pastatytoje laikinoje tribūnoje kalbėjo šalies vadovas, Biržų apskrities Valdybos nariai. Po to prezidentas perkirpo juostelę. Tilto iškilmėms pasibaigus, svečiai susirinko prie vaišių stalo netoliese esančioje Paliūnų sodyboje. Prie tilto buvo pritvirtinta lentelė, kad tiltas – Antano Smetonos vardo. Sovietmečiu lenta nuimta ir tiltas imtas vadinti kaimo – Ustukių – vardu. Ustukių tiltas apie XX a. devintą dešimtmetį buvo rekonstruotas: paaukštintos tilto gelžbetonines atramas jungiančios gelžbetonio sijos. Senosios sijos buvo nuardytos – numuštos ir nupjauta armatūros geležis, o vietoje jų uždėtos metalinės atramų jungtys, gerokai aukštesnės (apie 0,5 m). Tilto duomenys Statinio tūrinė erdvinė kompozicija – trijų arkų, gelžbetoninis tiltas (ilgis – 79 m, plotis – 6 m, aukštis – 5,3 m; Konstrukcijos: gelžbetoninės atramos, gelžbetoninės arkos (37 m), gelžbetoninis važiuojamosios dalies paklotas; Žemės ir jos paviršiaus elementai – žemių pylimai; Objekto teritorijoje esančios upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Mūšos upė. Šaltiniai: Švedarauskas, Stanislovas. Ustukių tilto statybos istorija 1920–1928 m. // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2008, Nr. 2 (25), p. 26–31. Ustukių simbolis papuošė riedulį / „Darbo“ inf. // Darbas. – 2020, rugpj. 18, p. 5. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos tiltas. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/caae0377-b608-43a3-a31b-f50dbe62f9a8 [žiūrėta 2020 01 02]. Maršrutas dviračiu ar automobiliu „Pasvalys–Mediniai“. Pasvalio krašto muziejus [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/turizmas/turizmo-marsrutai/118-marsrutas-dviraciu-ar-automobiliu-pasvalys-mediniai [žiūrėta 2020 01 02]. Nuotraukos iš Dainiaus Vareikos, Vitalijos Kazilionytės, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.