Vyskupo Kazimiero Paltaroko tėviškė Gailionių kaime, Linkuvos parapijoje, Šiaulių rajone

Juozapo ir Uršulės šeimoje būsimasis vyskupas Kazimieras Paltarokas gimė 1875 m. spalio 22 d. Gailionių kaime, Linkuvos parapijoje, Šiaulių apskrityje. Kaimas stovi tarsi ,,ant dviejų pasaulių ribos“. Tuo atskiru pasauliu yra dviejų apskričių – Šiaulių ir Biržų, dviejų valsčių – Linkuvos ir Joniškėlio – riba. Gailioniečiai buvo karališki žmonės. Jie buvo ,,valnesni“ – baudžavos jungo nevilkdavo. Jie gyveno gana turtingai, apylinkėje buvo žinomi dėl gražių savo arklių (žirgų). Gailioniai priklausė šioms parapijoms: Linkuvos ir Joniškėlio. Taigi jau turime tris pasaulius. Bet pats seniausias yra ketvirtas pasaulis – dviejų tarmių riba, kurios vienoje pusėj žmonės kalba ,,amsėdami“, o kitoj ,,omsėdami“. Dviejų tarmių riba yra Platupys – mažas upeliokas, Mūšos intakas. Linkuviečiai kalba: samtis, pantis, antis, o joniškiečiai – somtis, pontis, ontis“. Maždaug kaimo viduryje stovėjo K. Paltaroko gimtoji sodyba. Ji buvo įsikūrusi pačioje poetiškiausioje vietoje – Platupio ir Šakaitės santakoje. Sodyba lyg vienkiemis, apžėlusi medžiais, paskendusi sode. Čia K. Paltarokas bėginėjo dar nė dešimties metų neturėdamas. Platupis ir Šakaitė jam atrodė esančios didelės upės, kai pavasarį tie upokšniai išsiliedavo, tai jie atrodė kaip jūros marios. Kai Gailionių ūkininko Kazimiero Margio ūkyje šeimininkavęs patėvis buvo miręs, tai į K. Margio ūkį atėjo užkuriomis nuo Švobiškio darbštus ūkininkas Juozas Paltarokas ir susituokė su vienturte Margio dukrele Uršule. Jų naujoje šeimoje ir gimė trečias įpėdinis Kazimieras. Pirmoji gimė duktė Ona, antrasis sūnus Juozas, jauniausias sūnus Jurgis. Tėvas buvo tvirto ir griežto būdo, rimtas, motinėlė labai šneki, nuoširdi ir vaišinga. ,,Abu tėvai buvo labai maldingi. Mėgdavo sekmadieniais arkliu Širmiu važiuoti į bažnyčią. Tėvukas buvo šviesus žmogus. Kaimiečiai juo labai pasitikėdavo, net savo teisėju buvo išrinkę – jei kur nors nesutarimas, vis klausdavo patarimo. Jų namas buvo dviejų galų: gryčia su kambariu, kamara ir prieangiu, kitame – seklyčia ir du kambariai. Tėvas visada atėjęs iš ryto pasisveikindavo ,,Garbė Jėzui Kristui“ (Valerija Paltarokaitė). „Iš tėvų gražias dvasios savybes paveldėjo ir K. Paltarokas: jo rimtumas, nuoširdumas ir vaišingumas sužavi kiekvieną, kuriam teko su juo susitikti, su juo bendrauti. Tiesiakalbis tėvas ir savo sūnui Kazimierui perteikė savybę būti ,,tiesaus žodžio žmogumi“ (vysk. M. Reinys). Vyskupo Kazimiero Paltaroko biografija Tėvai labai troško, kad sūnus Kazimieras būtų išsimokslinęs. Oficialaus mokslo pradžia prasidėjo Joniškėlyje, kur veikė dvarininkų Karpių įsteigta dviklasė pradžios mokykla. Namie buvo išmokęs lietuviškai, o rusiškai jis beveik nemokėjo. Dėl to iš pradžių labai vargo, kai reikėjo savais žodžiais rusiškai atpasakoti straipsnelius iš Ušinskio ,,Rodnoje slovo“. Mokyklos mokiniai gyveno bendrabutyje. K. Paltarokas nepaprastai mėgo pasakas. Išgirdęs naują pasaką, jis eidavo per kambarius ir sekdavo ją vis kitiems, kol nusibosdavę. Pasakos ir jų sekimas – tai būsimojo vyskupo ,,Lietuvos mokykla“, nes visa kita turėjo mokytis tik rusiškai. K. Paltarokui besimokant trečiame Joniškėlio dviklasės skyriuje, į gimtąjį kaimą parvyko kaimyno sūnus Petras Kučas, išlaikęs keturių klasių egzaminus. Jis rengėsi stoti į Kauno kunigų seminariją. K. Paltaroko tėvas jau ir seniau galvojo savo vaikus leisti į aukštesnį mokslą, todėl klausdavo autoritetingų žmonių nuomonės. Atvykus į Gailionius P. Kučui, tėvas sūnų pasiėmė iš Joniškėlio mokyklos ir pasiuntė prie Kučo ruoštis į gimnaziją. 1889–1894 m. mokėsi Mintaujos (dabar Jelgavos) gimnazijoje. Ją baigęs, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1902 m. kovo 22 d. Po studijų pastoracinį darbą dirbo Liepojoje. 1906 m. grįžo į Lietuvą ir nuo 1911 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje lotynų kalbą, teologijos pagrindus, sociologiją ir filosofiją. 1914 m. buvo paskirtas seminarijos vicerektoriumi. Po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m. pakeltas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, o 1919 m. – vyskupijos tribunolo teisingumo gynėju. 1922 m. tampa Teologijos-filosofijos fakulteto pastoracinės teologijos profesoriumi ir katedros vedėju. 1926 m. gegužės 2 d. Kauno bazilikoje konsekruotas vyskupu. Jo rūpesčiu buvo pastatyta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra. Vyskupas parašė per penkiasdešimt ganytojiškų laiškų, išleido kitų leidinių pastoracijos, auklėjimo, kitais aktualiais klausimais. Mirė Vilniuje 1958 m. sausio 3 d. Palaidotas Panevėžio katedros kriptoje. Pastoracinė veikla. Panevėžyje vyskupas pastatė katedrą, įkūrė kanauninkų kapitulą, jam priklausančiuose namuose (Sodų g. 3, Panevėžys) įrengė Katalikų Veikimo centro (KVC) būstinę, įkūrė „Panevėžio balso“ redakciją, įrengė vyskupijos biblioteką. Savo vyskupavimo metu įkurdino 11 parapijų. Be katedros, pastatė dar 15 bažnyčių, 14 koplyčių, 11 altarijų. 1939 m. pradėjo statyti Panevėžio kunigų seminariją, bet Antrasis pasaulinis karas nutraukė statybą. Vyskupijai paruošė 195 kunigus. Pedagoginė veikla. 1902–1926 m. K. Paltarokas mokytojavo ir dėstė įvairiose švietimo įstaigose, rašė vadovėlius, parengė katekizmą vaikams – katalikų tikybos pradžiamokslį. Visuomeninė veikla. Dirbdamas Liepojoje, dalyvavo lietuvių savišalpos draugijoje, platino draudžiamus lietuviškus laikraščius, įsteigė parapijos biblioteką, rūpinosi jaunimo švietėjiška veikla, įkūrė blaivybės draugijos skyrių. 1926 m. tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu akademiku, 1933 m. išrinktas šv. Vincento Pauliečio, o 1937 m. tampa šv. Kazimiero draugijos garbės nariu. Šaltiniai: Petraitienė, Irena. Vysk. Kazimieras Paltarokas: reikėjo kurti valstybę. Bernardinų interneto dienraštis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-02-03-vysk-kazimieras-paltarokas-reikejo-kurti-valstybe/168104 [žiūrėta 2020 05 19]. Vyskupas Kazimieras Paltarokas. Gyvenimo pradžiamokslis / parengė istorikas Juozas Brazauskas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://aina.lt/vyskupas-kazimieras-paltarokas-gyvenimo-pradziamokslis/ [žiūrėta 2020 05 19]. Vyskupas Kazimieras Paltarokas. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.paneveziokatedra.lt/katedra/asmenybes/vyskupas-kazimieras-paltarokas/ [žiūrėta 2020 05 19]. Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.