Paminklinis akmuo išnykusiam Pamiškių kaimui Pasvalio apylinkių seniūnijoje

Pamiškių kaimas buvo įsikūręs Pasvalio apylinkių seniūnijoje, Pasvalio rajone. Vos keletas kilometrų į šiaurę nuo Pasvalio, Mūšos kairiajame krante, netoli Mūšos ir Pyvesos upių santakos. Pamiškiuose, kadaise alsavusią gyvybę primena vienintelė išlikusi Vinco Anilionio sodyba, o kitų vietas byloja tik šlamantys ąžuolai ir beržai. V. Anilionis 2006 m. rudenį paskutinis paliko Pamiškių kaimą. „Iš Pasvalio dažnai nuvažiuoju į savo sodybą dviračiu: apžiūriu trobesius, vaikštau po kiemą“, – prisiminimais dalijasi V. Anilionis. Šalia vienintelės išlikusios sodybos V. Anilionis pastatė paminklinį akmenį. Jis skirtas išnykusiam Pamiškių kaimui atminti. Akmenį puošia paminklinė lenta su užrašu: „Pamiškiai“ ir stilizuota metalinė saulutė. Vienas ryškiausių paskutiniojo Pamiškių gyventojo prisiminimų iš paauglystės metų – 1944 m. vasara, kada įkandin besitraukiančių vokiečių kareivių grįžo sovietinė kariuomenė. Tuo metu 14 metų paaugliui atmintin įsirėžė virš kaimo praskridusių vokiečių lėktuvų riaumojimas bei per Mūšos upę brendantys rusų kareiviai. Atėję į sodybą jie godžiai gėrė šulinio vandenį ir paprašė gerai rusiškai mokėjusio V. Anilionio tėvo, kad šis palydėtų juos į Tetirvinų kaimą. Pamiškių kaimą sudarė apie 20 sodybų. Tačiau šiandien tik prisiminimuose dūzgia Petro Paugio kuliamoji mašina, pokši kalvio Juozo Dobrovolskio kūjis, lyg kino juostoje praplaukia kiti vis labiau blykštantys Pamiškių kaimo vaizdai. Šaltiniai: Kanišauskas, Sigitas. Širdis traukia atgal į ištuštėjusį kaimą // Darbas. – 2007, birž. 23, p. 4. Nuotraukos iš Nijolės Banelienės ir Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.