Paminklinis akmuo arkivyskupui metropolitui Jonui Juozapui Skvireckui atminti Girsūdų kaime, Daujėnų seniūnijoje

2018 m. birželio 22 d. Girsūdų kaimo (Daujėnų sen.) beržynėlyje, prie Lauko, Žaliosios gatvių ir rajoninio kelio (3101 Pasvalys–Vabalninkas) sankryžos atidengtas paminklinis akmuo čia išaugusiam arkivyskupui metropolitui Jonui Juozapui Skvireckui (1873–1959). Turbūt plačiausiai šis žmogus žinomas dėl akademinės veiklos – jis išvertė Šventąjį Raštą iš lotyniškosios Vulgatos į lietuvių kalbą. Paminklinį akmenį pašventino Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kunigas mgr. Nerijus Papirtis. Girsūdų krašto bendruomenės pirmininkė Aldona Vaitiškienė papasakojo apie idėjos gimimo aplinkybes: „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga norėta ką nors prasmingo nuveikti, pagerbti krašto šviesuolius. Taip prisimintas J. J. Skvireckas. Pradėti rinkti duomenys: kalbėtasi su dabar jau anapilin išėjusia kaimo senole Ona Grubyte, J. J. Skvirecko giminėmis – sesers dukterimi Veronika Strelčiūnaite bei jos dukra Rūta Vasiliauskiene, kurios parūpino knygų apie dėdę bei arkivyskupo sesers Filomenos tapytą brolio portretą. Rašytas projektas „Praeitis byloja“. Kartu plušo kone visa seniūnija, o prie akmens ir kryžiaus iš metalo darbavosi Juozas Zaikauskas bei Algis Navakas.“ Šiuo akmeniu norėta ne tik parodyti, priminti jaunajai kartai, kad toks žmogus buvo bei darbais vis dar yra, bet ir padrąsinti, kad neretai mūsų tautos šviesuliai ateina ne tik iš miesto, į kurį vis aklai bėgama, bet ir iš kaimo aplinkos. Arkivyskupo metropolito Jono Juozapo Skvirecko biografijos faktai Kauno arkivyskupas metropolitas, Biblijos vertėjas, kanauninkas (1911), prelatas (1914), Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimo vienas iniciatorių ir pirmininkų (1922–1926) Juozapas Jonas Skvirẽckas gimė 1873 m. rugsėjo 18 d. Rinkūnų k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio apskr. Mirė 1959 m. gruodžio 3 d. Zams (Tirolis, Austrija; 1998 m. perlaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje). Būsimojo arkivyskupo metropolito J. J. Skvirecko tėvas Vincentas Skvireckas (1836–1897) iš savo tėvo paveldėjo 3 ha ūkelį ir puodų dirbtuvę, kuri nedavė pelno ir buvo uždaryta. 1872 m. Vincentas, sulaukęs 36 metų, vedė Elzbietą Krasauskaitę iš kaimyninio Girsūdų kaimo. Po metų gimęs sūnus Jonas Juozapas buvo šeimos pirmagimis. Kai Juozukui sukako dveji metai, tėvai persikėlė gyventi į Girsūdų kaimą, motinos tėviškę, kur buvo didesnis ūkis. Čia gimė kiti Skvireckų vaikai. J. J. Skvireckas mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1896 m. baigė Žemaičių dvasinę seminariją, 1900 m. – Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge. 1899 m. įšventintas kunigu. 1900 m. paskirtas Ukmergės parapijos vikaru. 1900–1914 m. ir 1918–1938 m. Žemaičių kunigų seminarijoje, nuo 1922 m. ir Lietuvos universitete dėstė Biblijos įvadą, egzegezę, lotynų kalbą, katekizmą; profesorius (1922). Nuo 1909 m. – seminarijos prefektas. 1913–1914 m. periodinio leidinio „Bažnytinė apžvalga“ redaktorius. Per I pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją, gyveno Smolenske, vėliau – Tuloje (čia buvo pasitraukusi Žemaičių vyskupijos kurija). 1919 m. konsekruotas Ceramo tituliniu vyskupu. 1919–1926 m. Žemaičių vyskupo pagalbininkas ir generalinis vikaras. Aktyviai dalyvavo katalikų aukštojo mokslo institucijų kūrime – rūpinosi Teologijos‑filosofijos fakulteto įsteigimu Lietuvos universitete, 1922 m. vežė į Romą patvirtinti fakulteto nuostatus. Parengė Lietuvos bažnytinės provincijos struktūrinio sutvarkymo projektą. Rūpinosi teisiškai įforminti Bažnyčios ir valstybės santykius, siekė Lietuvos vyriausybės ir Apaštalų Sosto konkordato (pasirašytas 1927). 1926 m. balandžio 5 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1934 m. vasario 20–22 d. sušaukė Kauno vyskupijos sinodą, 1934 m. birželio 30 d. – liepos 1 d. surengė Pirmąjį tautinį eucharistinį kongresą. Rūpinosi Kauno arkivyskupijos kurijos rūmų ir Kauno kunigų seminarijos papildomų patalpų statyba, Kauno arkikatedros bazilikos remontu, seminarijoje 1934 m. įsteigė rektoratą ir Bažnytinio meno muziejų. 1941 m. birželio pabaigoje su vyskupu V. Brizgiu pasirašė raštą, ginantį Lietuvos piliečių žydų teises. 1943 m. naciams pradėjus formuoti lietuvišką SS legioną J. J. Skvireckas atsisakė pasirašyti pastoracinį laišką, skatinantį vyrus stoti į legioną. 1944 m. besitraukiančių iš Lietuvos vokiečių buvo priverstas išvykti iš Kauno, gyveno Jurbarke, vėliau Olyvoje, nuo 1945 m. – Zamse (Austrija). Į lietuvių kalbą iš lotynų kalbos išvertė Bibliją – NT („Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos ir Apaštalų darbai“ 1906) ir ST (visas J. J. Skvirecko Biblijos vertimas su Vulgatos tekstu ir komentarais išspausdintas 6 t. 1911–1937 m.; ST – 1955–1958 m. 1990–1991 m.). Bendradarbiavo žurnaluose „Tėvynės sargas“, „Draugija“, „Soter“, „Naujoji Romuva“, savaitraščiuose „Lietuvių laikraštis“, „Nedėldienio skaitymas“. Šaltiniai: Kraptavičiūtė, Kotryna. „Viską darykite su meile“ // Darbas. – 2018, birž. 26, p. 2. Pūras, Kazimieras. Pasvalietiškas Katalikų bažnyčios hierarchų žvaigždynas // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2007, Nr. 2 (23), p. 22–26. Savickienė, Vita. Viliasi, kad dingęs lobis dar atsiras // Panevėžio kraštas. – 2020, saus. 11, p. 6. Vasiliauskienė, Aldona. Šventojo Rašto vertėjas metropolitas Juozapas Skvireckas // Amžius. – 1993, gruod. 24–30, p. 14. Juozapas Jonas Skvireckas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Juozapas-Jonas-Skvireckas-87485 [žiūrėta 2020 08 21]. Kačerauskienė, Aldona. Arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas – Šventojo Rašto vertėjas. XXI amžius [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/12/05/fondasa_09.html [žiūrėta 2020 08 21].