Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltas

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltas per Mūšos upę yra Vytauto g., Saločių miestelyje, kelyje Biržai–Saločiai, 21,6 km. Nuo 1995 m. – Lietuvos valstybės saugomas technikos paminklas, unikalus objekto kodas – 11644. Saločių miestelis įsikūręs kairiajame Mūšos upės krante, 22 km į vakarus nuo Biržų ir 23 km į šiaurę nuo Pasvalio, netoli Latvijos sienos. Dešiniajame Mūšos krante buvo Saločių dvaras. Antras pagal svarbą 170 km ilgio Aukštaitijos plentas (Kaunas–Panevėžys–Biržai) nutiestas 1937–1940 m. Per Mūšą Saločių miestelyje veikė keltas ir laikinas plaustinis pėsčiųjų tiltas. Tilto istorija Tiltas per Mūšą pradėtas statyti 1929 m. gegužę, tarp senosios ir suplanuotosios miestelio dalies, kelto vietoje. Baigtas tų pačių metų lapkričio 1 d. Oficialus atidarymas įvyko 1930 m. pavasarį. Tilto projektą parengė inžinierius V. Reklaitis (rangovai P. Markovičius ir R. Trinkūnas, statybai vadovavo technikas L. Markovičius). 1928 m. balandžio 1 d. paplautas griuvo Panemunės tilto per Nemuną vienas tauras [tiltą laikanti konstrukcija, tarpinė – tauras]. Į Nemuną nukrito dvi santvaros, kurios buvo sutaisytos ir atgabentos į Saločius. Atgabentos tilto dalys tarnauja iki šiol – taip „keliauja“ net sunkiausi tiltai. Santvarinis plieninis Saločių tiltas – tikra Saločių miestelio įžymybė. 1933 m. tiltui suteiktas transatlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno vardas. Nepaisyta, kad tilto statybai toje vietoje prieštaravo kelto savininkas žydas Bynas (beje, turėjęs dvi prieplaukas ir valčių), o ir klebonas kitoje vietoje jį norėjęs matyti. Pastačius tiltą, miestelyje pagyvėjo prekyba, pagerėjo susisiekimas su Biržais ir Pasvaliu. Tiltas – 111,0 m ilgio, trijų angų, perdengimas – metalinių santvarų. Kiekviename tarpatramyje yra dvi 36 m ilgio santvaros, apačioje sujungtos skersinėmis sijomis; sujungimai kniedyti. Krantinės ir tarpinės atramos – iš monolitinio gelžbetonio. Statybai sunaudota apie 50 tonų metalo. Perdangos plotis – 6,34 m. Važiuojamosios dalies plotis – 5,34 m; važiuojamoji dalis yra apačioje. Paklotas įrengtas iš medinių išilginių ir skersinių sijų. Šalitiltis – vienoje pusėje, 1,0 m pločio. Ties tiltu vasaros metu upės gylis būna apie 2,5 m, potvynio metu vanduo pakyla iki 3,7 m. Upės plotis tie tiltu – 98 metrai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. vasarį, tiltą buvo bandyta susprogdinti. Buvo pažeista pirmos angos santvara, sudegė medinės sijos ir paklotas. Pokario metais tiltas buvo atstatytas. 1971 m. buvo atliktas remontas: pakeista medinė važiuojamosios dalies danga. 1997 m. medinis tilto paklotas pakeistas gelžbetonine plokšte su mediniais šalitilčiais abiejose pusėse. 2009 m. atliktas tilto remontas. Pakeistos susidėvėjusios metalinės armatūros sutvirtinimo bei kitos detalės, kėlusios pavojų transporto priemonių eismui. Tiltu gali važiuoti automobiliai, traktoriai bei sunkvežimiai iki 30 tonų svorio. Šaltiniai: Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai / sudarytojas Eligijus Juvencijus Morkūnas. – Kaunas: Terra publica, 2013, p. 26–27. Miškinis, Algimantas. Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 4. – Vilnius: Savastis, 2009, p. 382–395. Morkūnas, Eligijus Juvencijus. Šiaurės Lietuvos technikos paveldas // Žiemgala. – 2015, Nr. 1(35), p. 43–48. Sprendimas dėl Pasvalio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo. 2017 m. vasario 13 d. Nr. T1-3. Pasvalys [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b9694360f3c111e6be918a531b2126ab/asr [žiūrėta 2021 02 22]. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tiltas. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/3a651d51-28f0-4e73-a23b-b9c500a1a04d [žiūrėta 2021 02 22]. Tiltą reikia saugoti kaip savo / „Darbo“ inf. // Darbas. – 2009, liep. 2, p. 1. Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.