Žydų pirtis Pasvalyje

Buvusi žydų pirtis yra prie Lėvens upės, Palėvenės g. 15, Pasvalyje. Lauko akmenų pirtis – savo laiku buvo atvira visų tautybių ir religijų žmonėms. Nuo senų laikų žydai rimtai žiūrėjo į švaros kultūrą, užtat įsirengė aukšto lygio prausyklas. Žinoma, kad Pasvalyje pirtis veikė dar net sovietmečiu. Po to kurį laiką pastatas priklausė verslininkui Laimonui Slavinskui. 2019 m. čia įsikūrė restoranas „Amžių trio“. Restorano savininkė – verslininkė Vida Varnaitė. Pasvalio krašto žydų istorija Nepriklausomoje Lietuvoje iki okupacijų tautinė mažuma Lietuvos piliečiai žydai gyveno saugiai, jų verslai nevaržomi. Veikė jų gimtąja kalba valstybės išlaikomos mokyklos, Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugija kūrė savo bendruomenių išlaikomas ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas. 1611 m. Pasvalio miestelyje gyveno tik dvi žydų šeimos, o XVII a. 3-ajame ketvirtyje, atsikėlus daugiau šios mažumos žmonių, įkūrė savo bendruomenę. Turėjo savo maldos namus, pirtį. 1717 m. Pasvalio žydai savo lėšomis jau statė naują vandens malūną. 1727 m. Pasvalyje jau gyveno 26 žydų šeimos. Nors vyko karai, siautė maras, bet ši mažuma vis gausėjo ir 1830 m. miestelyje jau gyveno 90 šeimų. Vėliau šių gyventojų skaičius dėl emigracijos, dėl čia apsigyvenusių pabėgėlių keitėsi. 1897 m. iš 3050 Pasvalio miestelio gyventojų, 1590 buvo žydų tautybės. 1923 m. Pasvalyje gyveno apie 3000 gyventojų, iš jų apie 700 žydų. Pasvalio krašte gyvenusių daugumos žydų pagrindinis iš tėvų ir senelių perimamas verslas buvo prekyba. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje žydai buvo dvarų bei spirito varyklų nuomininkai, kartais ir savininkai. Pasvalio žydų bendruomenės turtinė padėtis buvo labai įvairi. Turtingiausi žydai Pasvalyje buvo broliai Marijampolskiai, Feldmanų šeima, prekiavę įvairiomis mašinomis, vidaus degimo varikliais, jų detalėmis, metalo gaminiais. Žydų tautinė mažuma, turėdama savo tradicijas, papročius, religinius skirtumus, gyveno lietuvių kaimynystėje taikiai, nors kartais kildavo nesklandumų dėl tolerancijos stokos, įtarumo. Pasvalio, Pumpėnų, Pušaloto, Joniškėlio miestelių žydų jaunimas aktyviai dalyvavo savanorių gaisrininkų draugijų veikloje. Žydų tautybės jauni žmonės grojo Pasvalio gaisrininkų draugijos pučiamųjų orkestre, dalyvavo meno saviveikloje. Po įvairių kultūrinių renginių vykdavo bendri lietuvių ir žydų šokių vakarai. Pasvalyje ir aplinkiniuose valsčiuose 1941 m. gyveno apie 1600 žydų tautybės žmonių, kurie beveik visi holokausto metais buvo nužudyti. Pasvalio krašte išlikusios holokausto aukų laidojimo vietos: Žadeikių miške dvi kapavietės, Grūžių miške dvi kapavietės, Šedeikonių miške viena kapavietė. Išlikę žydų sinagoga ir kapinės Pušalote, žydų pirčių pastatai Pasvalyje ir Pumpėnuose. Taip pat žydų kapinės Pasvalyje, Pumpėnuose, Joniškėlyje ir Vaškuose. Tai mūsų krašte gyvenusių žydų bendruomenės likę ženklai. Šaltiniai: Balčiūnaitis, Gražvydas. Žydiški „Pasakojimai“ Pasvalyje ir Pušalote // Darbas. – 2018, spal. 11, p. 4. Kanišauskas, Sigitas. Likusio žydų turto yra ir mūsų rajone // Darbas. – 2005, kovo 22, p. 1. Žydai Pasvalio krašte = Jews in Pasvalys Region: skirta holokausto Lietuvoje 70-čiui / įž. str. Antano Stapulionio. – [Pasvalys]: Pasvalio krašto muziejus, 2011. Sprendimas dėl Pasvalio rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašo patvirtinimo. 2017 m. vasario 13 d. Nr. T1-3. Pasvalys [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b9694360f3c111e6be918a531b2126ab/asr [žiūrėta 2021 03 12]. Žydiškojo Pasvalio fragmentai [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/zydiskojo-pasvalio-fragmentai/ [žiūrėta 2021 03 12]. Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės asmeninio archyvo.