Paminklas rašytojui Mykolui Karčiauskui prie Krinčino Antano Vienažindžio mokyklos, Krinčino seniūnijoje

Paminklas rašytojui Mykolui Karčiauskui (1939–2018) yra pastatytas prie Krinčino Antano Vienažindžio mokyklos – Pasvalio Svalios progimnazijos skyriaus (Pasvalio g. 1, Krinčino mstl.), Krinčino seniūnijoje. Atidengtas 2021 m. gruodžio 10 d. Atidengimo ceremonijos metu prisiminimais apie rašytoją dalijosi artimiausi šeimos nariai, draugai, paminklo pastatymo iniciatorius, žurnalistas ir rašytojas Eugenijus Bunka (finansavo jo tėvo vardu įkurtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, Pasvalio rajono savivaldybė ir poeto šeima). Moksleiviai skaitė M. Karčiausko eilėraščius, skambėjo Pasvalio kultūros centro režisieriaus Sigito Paliulio atliekamos dainos. Mykolo Karčiausko biografija Rašytojas Mykolas Karčiauskas gimė 1939 m. kovo 15 d. Žvirgždėje (Krinčino vlsč.) Mirė 2018 m. balandžio 20 d. Vilniuje. 1966 m. Vilniaus universitete baigė teisę. 1969–1970 m. dirbo laikraščio „Vakarinės naujienos“ redakcijoje, „Žinijos“ draugijoje. 1971–1974 m. Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. 1975–1977 m. ir 1991–1992 m. dirbo Lietuvos knygos draugijoje, 1977–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungoje, nuo 1992 m. spaustuvėje „Viltis“. 1997–2008 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius. 1989–1990 m. savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys. Mykolo Karčiausko kūryba Eilėraščiai (rinkiniai „Klevo medus“ 1972 m., „Balti yra takai“ 1975 m., „Vyšnių kalnas“ 1978 m., „Kaita“ 1982 m., „Dienos – elegijos“ 1985 m., „Iš aukuro ugnies“ 1986 m., „Galūksnė“ 1991 m., „Sausio eilėraščiai“ 1992 m., „Kraujo dirva“ 1993 m., „Grįžkelis“ 1999 m., „Krikštai“ 2005 m.) daugiausiai sukurti lyrine epine maniera, juose vyrauja socialiniai motyvai, apmąstoma tautos dabartis ir istorija; būdinga publicistinės deklaracijos, emocingos refleksijos. „Žvirgždės poemoje“ (1978 m., papildyta 1981 m., 1988 m.) ir „Nemuno poemoje“ (1984 m.) tęsiamos T. Tilvyčio epinės satyrinės poezijos tradicijos, remiantis socialistinėmis idėjomis siekiama kritiškai įvertinti pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, parodyti komunistų partijos padarytas klaidas, individo sumaištį ideologinės prievartos metais. Parašė apysaką apie pokarį „Viskas buvo šventa“ (1985 m.), romaną „Ričas“ (dalis 1 1992 m.), kelionių apybraižų (rinkinį „Dunojaus dienoraštis“ 1983 m.), eilėraščių vaikams (rinkiniai „Prie Dunojaus vengrų žemė“ 1975 m., „Tarp žalių krantų“ 1982 m., „Į kelią, į kraštą“ 1984 m., „Jojam varnų kaustyt“ 2009 m.). Dar išleido eilėraščių rinkinius „Kada parsiklausim namo“ (2007 m.), „Baimės matematika“ (2007 m.), „Žemaičiuos“ (2008 m.), „Ukum pukum“ (2009 m.), „Artuoliai“ (2012 m.), „Septynios kelionės“ 2013 m., baladę „Erškėčių krūmas pamariuos“ (2008 m.), poemą „Neries postilė“ (su S. Žvirgždo fotografijomis 2009 m.). Išvertė I. Dračiaus, vengrų poezijos kūrinių. M. Karčiausko apysaka „Viskas buvo šventa“ išleista rusų kalba, poezijos kūrinių paskelbta baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių kalbomis. Šaltiniai: Grubinskienė, Regina. Mykolas Karčiauskas: nebūdamas esu gimtinėj // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2024, Nr. 1 (56), p. 74–79. Mykolas Karčiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-karciauskas/ [žiūrėta 2021 12 29]. Dainiaus Vareikos nuotraukos.