Vaškų miestelio aikštė ir gatvių tinklas

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Vaškams skirtuose tekstuose ankstyviausias vietovės paminėjimas siejamas su 1665 m. įsteigta ar pastatyta koplyčia. Tuo metu Vaškai veikiausiai jau buvo tam tikro dydžio kompaktiška gyvenvietė. B. Kviklys nurodo, kad Vaškai žinomi nuo XVI a. pabaigos, kiti rašiusieji apie Vaškus tą laiką nukelia ir į XVII a. pradžią, ir į 1655 metus. Tiek laikantis nuomonės, kad pradinė Vaškų gyvenvietė buvo suplanuota matuojant valakus, tiek ir neatmetant galimybės, jog ji vėliau susidarė savaime, reikėtų manyti, kad tai buvo palei vieną kelią išsidėsčiusių sodybų – t.y. linijinio plano – darinys. Spėjant, kad vėliau gyvenvietė buvo plečiama į visai ar beveik neužstatytą teritoriją, galima prielaida, jog XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pirmojoje pusėje (iki koplyčios – filijinės bažnyčios statybos) Vaškai išsidėstė į šiaurę nuo jau tuo metu galėjusios būti ar vėliau susidariusios kryžkelės. Beveik neabejojama, kad Vaškuose, kaip ir kituose LDK gatviniuose kaimuose, koplyčia (filijinė bažnyčia) buvo pastatyta gyvenvietės gale, o sprendžiant iš vėliau nepakitusios pastato padėties – kelio Grūžių į Bauskę vakarų pusėje. Jei per vietovę ėjo ne vien tas kelias, bet dar ir nuo Biržų per Pasvalį į Žeimelį, koplyčia galėjo atsidurti pastarojo kelio atkarpos iš rytų ašyje. Taip būtų išryškėjusios prielaidos augančio bažnytkaimio centrui kryžkelėje atsirasti, o linijiniam gyvenvietės planui ilgainiui persitvarkyti į radialinį – tad ir atitinkamos kompozicijos pradmenims susidaryti. Manyta, kad stačiakampis Vaškų planas galėjo susidaryti dar XVIII a. antrojoje pusėje. Tai turėjo priklausyti nuo miesteliui būdingos veiklos, visų pirma prekybos, masto ir pobūdžio. 1820 m. bažnyčios vizitacijos aktas yra svarbus Vaškų raidos dokumentas, nes jame pirmą kartą paminėtas „miestelio Turgus“ ir mokykla. Nurodoma, kad Vaškai plėtėsi juose besikuriantiems žmonėms išsiperkant iš dvarininko Dokalskio sklypus, kurių kaina priklausė nuo jų padėties. Taigi XIX a. pabaigoje Vaškai jau galėjo įgyti daugeliui planingai formuotų Lietuvos miestelių būdingą, jo ūkinę veiklą greičiausiai atitikusį taisyklingą planą, o iš dalies ir užstatytą vaizdą. 1937 m. parengtas Vaškų „mūro rajono projektas“, pagal kurį buvo numatyta paplatinti kai kurias gatves (tarp jų ir 4 pagrindines Žeimelio, Karininko Juozapavičiaus, Partizanų ir Vilniaus), padidinti senąją turgaus aikštę priešais bažnyčią, t.y. suteikti jai taisyklingesnę formą bei nugriauti kai kuriuos tokiam pertvarkymui trukdžiusius pastatus. 1938 m. surašytame „mūro rajono“ pagrindime pažymėta, kad šį „rajoną“ sudaryti tikslinga, nes apylinkės „nemiškingos“, o numačius nutiesti Panevėžio–Joniškėlio–Vaškų–Žeimelio geležinkelį, būsią galima atgabenti plytų, statyti mūrinius namus ir taip įgyvendinti „Mūrinės Lietuvos projektą“. Projektas buvo patvirtintas tik 1940 m. Šaltinis: Miškinis, Algimantas. Žiemgalos krašto praeitis. [D.] 4: Vaškai [interaktyvus]. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2005 [žiūrėta 2011 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ziemgala.lt/saugykla/failai/Internete/7_Kn%20VASKAI.pdf>