Paminklas Nepriklausomybės kovose žuvusiems savanoriams Saločiuose

1928 m. Saločių miestelio centre pastatytas gelžbetoninis obeliskas ant granito postamento su užrašu: „Žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę“. Pokaryje buvo nugriautas. Atstatytas 1989 m. Saločių Sąjūdžio grupės iniciatyva, remiant Latvijos Liaudies fronto ir Panevėžio Sąjūdžio nariams.

Iš Saločių obelisko istorijos
1919 m. lapkričio 12 d. Saločiuose lietuviai sumušė bermontininkų pajėgas. Šiai pergalei paminėti ir žuvusiems kariams pagerbti dar 1921 m. atsirado užmojis rinkti aukas paminklui. Tačiau jo laukti teko iki 1928-ųjų. Miestelio turgaus aikštėje iškilo septynių metrų obeliskas, jo viršūnėje žvilgėjo žemės rutulys, persmeigtas kardu. Kaip drąsus pareiškimas, kad Lietuva iškovojo sau vietą tarp kitų pasaulio šalių. Katalikiškoji visuomenės dalis buvo nepatenkinta paminklu, nes jame neatsirado vietos kryžiui. Dėl to kilusį konfliktą nušvietė Lietuvos spauda.
Spalio 21 d. paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Biržų apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, Biržų komendantas generolas Pranas Tamašauskas. Paminklas tapo valstybinių švenčių minėjimo vieta, 1930 m. salotiečiai čia pasitiko Vytauto Didžiojo paveikslą. 1940 m. gegužės 26-ąją – kariuomenės ir visuomenės dieną – įvyko paskutinis žuvusių laisvės karių pagerbimas. Mažiau nei po mėnesio Lietuvą okupavo sovietai ir bet koks viešas dėmesys obeliskui tapo neįmanomas. Pokario laiku jo papėdėje priešai niekino žuvusius partizanus. Tik apie 1964 m. paminklas buvo nugriautas. Prireikė pneumatinių kirtiklių, kelmams rauti skirto traktoriaus ir dviejų savaičių darbo. Nuolaužas išvežė ir užkasė kažkur žvyrduobėse... Saločių obeliskas vėl iškilo 1989 m. birželį.

Šaltiniai:
Butėnienė, Regina. Už laisvę žuvusiems – laisvei atgimę // Darbas. – 1989, birž. 27, p. 2.
Magelinskienė, Zina. Nuoširdi bendrystė – gyvenimo sukrautas lobis // Darbas. – 2020, spal. 1, p. 1, 5.
Nepriklausomybės atminimo simboliai Pasvalio krašte / sudarytojas Gražvydas Balčiūnaitis. – Panevėžys: Pasvalio krašto muziejus, 2018, p. 4.
Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Krašto kultūros dokumentavimo centro fondų, Aidos Dulkienės, Tomos Mikalajūnaitės asmeninių archyvų.