Niurkonių koplyčia 

Niurkonių koplyčia yra Lavėnų kaime, apie 5 km į vakarus nuo Pumpėnų miestelio, ant Lėvens kranto.
Koplyčia pasižymi klasicizmui būdingomis formomis, sienų faktūra. Tai viena gražiausių vėlyvojo klasicizmo koplyčių Lietuvoje.
Autorius – architektas Julijus Grosas. Niurkonių koplyčią pastatė 1794 m. sukilimo Žemaičių divizijos vadas, Tado Kosciuškos įpėdinis, Tomos Vavržeckio brolis, generolas, Niurkonių dvaro savininkas Juozapas Vavržeckis. Jis turėjo kavalerijos vado laipsnį, kovojo prieš carinę kariuomenę T. Vavržeckio vadovaujamų Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos sukilėlių gretose. Koplyčia skirta T. Vavržeckio atminimui. Laikantis religinių kanonų į jos vidų atgabentas Šv. Tomo paveikslas, o pats koplyčios atidarymas perkeltas į T. Vavržeckio vardinių dieną – 1828 m. gruodžio 27 d.
1947 m. buvo išplėštas koplyčios rūsys, dabar įėjimas į rūsį užmūrytas.
Koplyčios rūsiuose palaidoti generolas Juozapas Vavržeckis, Siesickis, Juozapas Kazakauskas, Kazakauskienė (motina), Tokailienė, Tokailaitė, Janina Hopenaitė. Palaidojimai pokaryje ir vėliau išdraskyti ir išniekinti. Dvarininkų Kazakauskų pastangomis koplyčioje buvo įvesti šv. Aloyzo atlaidai (birželio 21 d.), kurie dabar atnaujinti.
Statusas: Valstybės saugomas kultūros paminklas.
Pasvalio r. savivaldybės investicijų ir valdymo skyriaus kultūros vertybių specialistės Virginijos Varanauskienės (1969–2014) tekstas.

Apie 1974 m. prie koplyčios aptikta nuplėšta metalinė lenta, kurioje išvardyti generolo T. Vavržeckio titulai. Anksčiau ji kabėjo dešinėje altoriaus pusėje. Lenta perduota kultūros paveldo specialistams, bet šiais laikais jos muziejų fonduose neberandama.
Iki 1992 m. ant postamento stovėjo balto marmuro verkiančio angelo skulptūra, kurią vandalai sudaužė. Nėra abejonių, kad ši koplyčia yra T. Vavržeckio memorialas, ne tik architektūros, bet ir istorijos paminklas 1794 m. sukilimui – galima teigti, vienintelis visoje Lietuvoje.

Apie šv. Aloyzo atlaidus
Vieną kartą metuose, birželio mėnesio viduryje, Niurkonių koplyčioje yra švenčiami šv. Aloyzo atlaidai. Atlaidais rūpinasi Pumpėnų parapijos tikintieji (Pasvalio r.). Niurkoniai yra ant Pasvalio ir Panevėžio rajonų ribos, tad čia renkasi abiejų rajonų žmonės.
Šv. Aloyzas Gonzaga gimė 1568 m. Lombardijoje, mirė 1591 m. Romoje. Gimė Castiglione markizo Ferrante ir Martos Tanos Santena šeimoje. Buvo vyriausias sūnus, auklėtas karaliaus dvare ir kariuomenės stovyklose. Nuo devynerių metų išsiųstas mokytis į Florenciją. Būdamas vienuolikos Aloyzas mokė katekizmo vargingus Castigliono vaikus.
Šv. Aloyzas tris dienas per savaitę pasninkaudavo, praktikuodavo ypatingą asketiškumą ir ilgai melsdavosi. Po ketverius metus trukusio tėvo pasipriešinimo, Aloyzas leido perkelti savo įpėdinystės teisę broliui, o pats 1585 m. tapo jėzuitu ir pradėjo noviciatą pas jėzuitus Romoje. Mokė vargingus vaikus katekizmo. Mirė maro metu, dirbdamas jėzuitų ligoninėje. 1726 m. paskelbtas šventuoju. Studentų ir katalikiškojo jaunimo globėjas.

Šaltiniai:
Stalilionis, Algimantas. Niurkoniai ar Murkonys? // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2020, Nr. 2 (49), p. 25–29.
Striškienė, Ona. Šventiški Šv. Aloyzo atlaidai po šimtamečiais Niurkonių medžiais // Darbas. – 2020, liep. 2, p. 8.
Niurkoniai dar tebelaukia ir sulaukia žmonių [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.voruta.lt/niurkoniai-dar-tebelaukia-ir-sulaukia-zmoniu/ [žiūrėta 2020 05 18].
Niurkonių koplyčia [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/niurkoniu-koplycia/10998 [žiūrėta 2020 05 18].
Nuotraukos iš Tomos Mikalajūnaitės, Gražvydo Balčiūnaičio asmeninių archyvų.