Projektas „Pušaloto valsčiaus savanoriai“

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka bendradarbiauja įgyvendinant kultūros paveldo projektą tema 1918–1920 m. Pušaloto valsčiaus savanoriai, kurio tikslas – surinktos archyvinės, istorinės, sakytinės medžiagos sisteminimas, šifravimas, redagavimas ir viešinimas.

Apie projektą

Projektą parengė ir įgyvendina kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis. Jis nuo 2018 metų renka archyvinę, istorinę, kraštotyrinę medžiagą apie Lietuvos savanorius iš Pasvalio rajono Pušaloto valsčiaus: jau perrfotografuota per 15 000 (penkiolika tūkstančių) dokumentų iš Lietuvos Valstybės Centrinio Archyvo, taip pat apie 1000 (vieną tūkstantį) dokumentų iš Lietuvos Ypatingojo Archyvo, įrašyta 42 valandos garso įrašų iš Lietuvos savanorių vaikų ir anūkų. Duomenys surinkti apie 98 asmenis iš Pušaloto valsčiaus, dalyvavusius kovose už Lietuvos Nepriklausomybę.

Atliekamo darbo tikslas yra sukauptų duomenų sisteminimas, sakytinės istorijos iššifravimas iš garso įrašų, vidinės duomenų bazės kūrimas, suredaguotų tekstų viešinimas ir sklaida (duomenų bazės kūrimas apie Pušaloto valsčiaus Lietuvos savanorius internetiniame puslapyje www.pasvalia.lt, pranešimas Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje; straipsnių publikavimas Pasvalio rajoniniame laikraštyje „Darbas“).

Tai būtų tęsinys per tris metus savanoriškai surinktos istorinės medžiagos, apie gretimo Pumpėnų valsčiaus savanorius. Knyga: A. Stalilionis, V. Vaitkevičius „Laisvės ir Tėvynės ginti. Pumpėnų valsčiaus savanoriai 1918–1920 m.“ buvo išleista 2017 metais. Pagal šioje knygoje parašytas biografijas yra sukurti aštuoni dokumentiniai filmai. Šie filmai sukėlė didelį susidomėjimą visoje Lietuvoje ir buvo sulaukta pasiūlymų rašyti Pušaloto ir kitų valsčių savanorių biografijas.

Lietuvos archyvuose yra gausu nepublikuotų dokumentų (didelės dalies jų niekas per tuos 30 Nepriklausomybės metų, net nežiūrėjo), kuriuos sugretinus su giminių pasakojimais apie to meto įvykius gausime pilnesnį Nepriklausomybės kovų vaizdą.

Šiuo metu apie Pušaloto savanorius yra tik labai menki duomenys, kurie apsiriboja bendromis tezėmis. Tad siekis surinkti kuo daugiau apie savanorių veiklą po tarnybos Lietuvos kariuomenėje, jų ir jų šeimų likimus pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijos metais būtų svarbūs ne tik stiprinant krašto istorinę atmintį, bet ir piešiant įvairiapusį Nepriklausomybės kovų paveikslą.

Informacija apie Pušaloto valsčiaus 1918–1920 m. savanorius Pasvalio rajo laikraštyje „Darbas“

Kazys Kazlauskas